— Vėl įkando, — pasakė vyras ryte, rodydamas raudonus taškelius ant rankos. Trečią savaitę iš eilės.
Cheminis purškiklis buvo bandytas. Dviejų rūšių. Kambarys dvokė kaip laboratorija, o blakės vis tiek atsibusdavo kartu su mumis.
— Pamesk tą chemiją ir pamėgink pipirinį mišinį, — patarė sesuo, kuri dirba viešbutyje ir tokių dalykų mačiusi daugiau nei norėtų.
Kai neturi ką prarasti — bandai viską.
Trys ingredientai iš virtuvės
Kajeno pipirai. Raudonėlis. Tarkuotas imbieras. Po vieną arbatinį šaukštelį kiekvieno į litrą vandens. Trumpai užvirinti, nukošti per tankų sietelį ir leisti atvėsti.
Jokių papildomų priedų, jokios chemijos. Tirpalas supilamas į paprastą purškimo buteliuką — tokį, koks stovi po daugumos virtuvės kriaukle. Nukošti reikia kruopščiai, nes likusios dalelės užkemša antgalį po pirmo paspaudimo ir visas darbas eina niekais.
Šviežias tirpalas kaskart. Vakarykštis jau silpnesnis — eteriniai junginiai išgaruoja greičiau nei atrodo.
Kur ir kaip purkšti
Blakės slepiasi ten, kur tamsu, šilta ir arti žmogaus kūno šilumos. Čiužinio siūlės ir kampai. Lovos rėmo sujungimai. Lentjuosčių apačia, kur niekas niekada nežiūri. Spintų galinės sienelės. Lentynų kraštai ties grindimis — ypač jei spinta stovi prie lovos.
Purškiama trumpais paspaudimais, lėtai vedant antgalį palei kiekvieną siūlę ir plyšį. Permerkti nereikia — užtenka plonos, tolygios plėvelės. Aštrūs kajeno ir imbiero junginiai dirgina vabzdžių receptorius ir daro apdorotas vietas nepatraukliomis. Blakė ten nebegrįžta — bent jau kol kvapas neišgaravo.
Po purškimo — palikti viską išdžiūti. Negulti, nesėsti ant apdorotų paviršių, kol drėgmė neišnyko.
Kodėl vieno karto neužtenka
Blakių kiaušiniai — tai dalis, kurią dauguma pamiršta. Jie gali likti giliai siūlėse, po apmušalais, ten, kur purškiklis fiziškai nepasiekia. Po savaitės iš jų išsirita nauji individai, ir viskas prasideda iš naujo.
— Svarbiausia — nepraleisti nė vienos savaitės, — pasakė sesuo. — Tris keturias savaites iš eilės, tose pačiose vietose, iš kelių kampų. Tada jie nebeturi kur grįžti.
Prieš kiekvieną purškimą nuvalyti paviršių — kad tirpalas patektų tiesiai ant medžiagos, ne ant dulkių sluoksnio.
Ar saugu, kai namuose vaikai ir gyvūnai
Kajeno pipirai, raudonėlis, imbieras — maisto produktai, ne nuodai. Tirpalas praskiestas vandeniu, koncentracija maža. Ant išdžiūvusio paviršiaus pavojaus nebekelia.
Kol drėgna — vaikų ir gyvūnų prie apdorotų vietų geriau neleisti. Kajeno pipirai dirgina akis ir nosies gleivinę, jei kontaktas tiesioginis. Bet tai galioja ir virtuvėje, kai pipirai pilami ant kepsnio — principas tas pats.
Po trečios savaitės vyras pirmą kartą atsikėlė be naujų taškelių ant rankos. Neklausiau, ar tiki receptu. Tiesiog paklausiau, ar gerai miegojo. Šyptelėjo — ir tai buvo visas atsakymas, kurio reikėjo.
