Šaltuoju metų laiku kambariniai augalai dažnai kenčia nuo temperatūros svyravimų. Palangės, balkonų grindys ir plytelėmis dengti paviršiai greitai atšąla, o šaltis per vazono dugną pasiekia šaknis. Augalai pradeda vysti, lapai geltonuoja, o kai kurie visai žūva – nors laistymas ir priežiūra atrodo tinkama.
Patyrę sodininkai jau seniai žino vieną paprastą gudrybę, kuri padeda išvengti šių problemų. Nereikia jokios brangios įrangos, specialių šildymo kilimėlių ar sudėtingų sprendimų. Užtenka panaudoti vieną daiktą, kurį dauguma žmonių laiko spintos kampe arba ruošiasi išmesti.
Kodėl šaknų zona yra svarbiausia
Augalo šaknys yra jautriausias organizmo elementas. Kai vazono dugnas liečiasi su šaltu paviršiumi, šiluma greitai išsisklaido, o šaknų zona atšąla. Be to, šaltas paviršius skatina drėgmės garavimą – dirvožemis džiūsta greičiau, nei turėtų.
Daugelis augalų mėgėjų bando spręsti problemą dažnesniu laistymu, bet tai tik pablogina situaciją. Šaltas ir drėgnas substratas – ideali terpė šaknų puviniui atsirasti.
Sprendimas, kurį rasite spintos kampe
Paslaptis paprasta – seni frotiniai arba medvilniniai rankšluosčiai. Sulankstę juos keliais sluoksniais ir padėję po vazonu, sukursite efektyvią izoliacinę pagalvėlę, kuri apsaugos šaknis nuo šalčio ir sulaikys drėgmę.
Medvilnė puikiai sulaiko orą, todėl lėtina šilumos praradimą. Tuo pačiu audinys sugeria perteklinę drėgmę, kuri kitaip nutekėtų ant palangės ar būtų sugerta į molį.
Kaip teisingai paruošti izoliacinę pagalvėlę
Sluoksnių skaičius priklauso nuo vazono dydžio. Mažiems vazonams iki 10 cm skersmens pakanka vieno sulankstyto sluoksnio. Vidutiniams vazonams nuo 10 iki 20 cm geriausia naudoti du sluoksnius. Dideliems vazonams reikia trijų sluoksnių arba storos sulankstytos pagalvėlės, kad svoris būtų paskirstytas tolygiai.
Svarbu, kad rankšluostis būtų 2–5 cm didesnis už vazono pagrindą. Audinys turi būti švarus ir visiškai sausas – tai apsaugos nuo pelėsių.
Laistymo režimas su rankšluosčiu
Naudojant šį metodą, laistymo įpročius teks šiek tiek pakoreguoti. Laistykite giliai, bet retai – leiskite viršutiniam 2–3 cm dirvožemio sluoksniui išdžiūti tarp laistymų.
Po kiekvieno laistymo patikrinkite, ar ant rankšluosčio nenubėgo vanduo. Jei audinys sušlapo, trumpam pakelkite vazoną ir leiskite jam išdžiūti. Nuolatinė drėgmė po vazonu greitai sukels pelėsių problemų.
Kada keisti rankšluosčius
Kas savaitę pakelkite vazonus ir patikrinkite audinio būklę. Jei rankšluostis vėsus ir drėgnas – išvėdinkite jį saulėje arba pakeiskite sausu.
Pavojaus ženklai, kurių negalima ignoruoti: juodos ar baltos pūkuotos dėmės, rūgštus kvapas, nuolatinis drėgnumas. Tokiu atveju paveiktą rankšluostį išmeskite ir sterilizuokite padėkliuką.
Jei jūsų palangė ar grindys ypač linkusios kaupti drėgmę, tarp vazono ir rankšluosčio įdėkite ploną kamštinį arba plastikinį tarpiklį – tai pagerins oro cirkuliaciją. Rekomenduojama rankšluosčius keisti kas sezoną arba anksčiau, jei pluoštai išretėja.
Kiti būdai panaudoti senus rankšluosčius sode
Sulankstyti rankšluosčiai tinka ne tik vazonų izoliacijai. Susmulkinti medvilnės gabaliukai puikiai veikia kaip kompostuojami augalų raiščiai arba sėklų daiginimo įdėklai.
Mažus audinio kvadratėlius galima naudoti kaip lašų surinkėjus, o supjaustytas juosteles – supinti į tvirtą pakabinamo vazono laikiklį. Plonos juostelės, padėtos po jautriais šalčiui daigais, suteiks papildomos šilumos pavasarį. O visiškai susidėvėjusius rankšluosčius galima tiesiog įdėti į kompostą – jie padidins anglies kiekį.
Kiekvienas toks pakartotinis panaudojimas ne tik taupo pinigus, bet ir mažina atliekų kiekį.
