Sutirštinu visą žiemos uogienę tik šiuo būdu — triuką radau mamos 1980-ųjų kulinarinėje knygoje

aš sutirštinu visą uogienę

Mamos knyga buvo pajuodavusiais viršeliais ir sulipusiais puslapiais. Bet vienas receptas — pažymėtas ranka ir apibrauktas pieštuku — pakeitė viską, ką žinojau apie uogienę. Jokių tirštiklių. Jokių pakelių. Tik trys taisyklės, kurios veikia kiekvieną kartą.

Ingredientai

  • 1 kg vaisių arba uogų (braškių, vyšnių, serbentų, slyvų — bet kokių)
  • 700–800 g cukraus
  • 1–2 valgomieji šaukštai šviežiai spaustų citrinų sulčių

Pirma taisyklė — rinktis ne visai prinokusius

Tai yra visas triukas, kuris daugelį metų buvo mano klaida. Imdavau prinokusias, minkštas, saldžias uogas — ir uogienė likdavo skysta kaip sirupas.

Mamos knygoje parašyta aiškiai: „Rinkis tvirtus, šiek tiek neprinokusius.” Kodėl? Nes neprinokusiuose vaisiuose yra daugiau pektino — natūralios medžiagos, kuri suteikia uogienei tirštumą. Kuo prinokęs vaisius — tuo mažiau pektino ir tuo skystesnė uogienė.

Idealus variantas — maišyti: du trečdalius šiek tiek neprinokusių ir trečdalį visiškai prinokusių. Taip gausite ir tirštumą, ir skonį.

Antra taisyklė — jokio vandens

Vaisius sluoksniuokite su cukrumi dubenyje: sluoksnis vaisių, sluoksnis cukraus, sluoksnis vaisių, sluoksnis cukraus. Uždenkite ir palikite kambario temperatūroje kelioms valandoms — geriausia per naktį.

Cukrus per tą laiką ištrauks iš vaisių natūralias sultis. Ryte dubenyje jau bus blizgantis sirupas — ir tai yra vienintelis skystis, kurio reikia. Jokio papildomo vandens. Niekada.

Vanduo praskiedžia pektiną, silpnina skonį ir pailgina virimo laiką. Be jo uogienė sutirštėja greičiau ir skonis lieka ryškesnis.

Trečia taisyklė — lėta ugnis ir citrina pabaigoje

Kai sirupas susidaro — kelkite ant silpnos ugnies. Nevirti audringai — tik ramiai, vos vos burbuliuojant. Maišyti retkarčiais mediniu šaukštu, kad nepridegti.

Virimo laikas priklauso nuo vaisių — paprastai trisdešimt keturiasdešimt penkios minutės. Kai burbuliukai taps lėti, sunkūs ir sirupas ant šaukšto nebetekės kaip vanduo, o lėtai slys — beveik gatava.

Tada — citrina. Vienas du šaukštai šviežių sulčių. Citrinos rūgštis reaguoja su pektinu ir padeda uogienei galutinai sustingti atvėsus. Be to, paryškina skonį ir suteikia šviežumo.

Supilkite karštą į švariai plautus stiklainius. Užsukite dangteliais. Apverskite aukštyn kojom ir palikite atvėsti — taip susidaro vakuumas, kuris laikys uogienę šviežią visą žiemą.

Rezultatas

Atvėsusi uogienė bus tiršta, blizgi, su išlaikyta vaisių forma — ne košė, o tikra uogienė, kaip iš mamos virtuvės. Ir jokio tirštiklio, jokio želatino, jokios chemijos. Tik trys taisyklės iš senos knygos, kuri žinojo geriau nei šiandieninis internetas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like