Daugelis žmonių namuose turi bent vieną daiktą, kurio tikrąją vertę suvokia tik vienetai. Kalbu apie pigią, lengvą medžiagą, kurią dažniausiai išmetame iškart po to, kai išpakuojame siuntinį. O jei pasakyčiau, kad būtent ši medžiaga gali padėti sutaupyti šildymo sąskaitas, apsaugoti grindis, palengvinti nugaros skausmą ir net pakeisti brangias sodininkystės priemones?
Prieš kelerius metus pradėjau pirkti ją didelėmis pakuotėmis – po penkis ritinius iš karto. Kaimynai spoksojo ir klausė, ar atidarau internetinę parduotuvę. Tiesa buvo kur kas įdomesnė: per tuos metus atradau mažiausiai dešimt būdų, kaip ši medžiaga palengvina kasdienį gyvenimą. Ir nė vienas jų nesusijęs su siuntinių pakavimu.
Kas tai per medžiaga ir kodėl jos reikia tiek daug
Kalbu apie paprasčiausią burbulinę plėvelę – tą pačią, kurią vaikai taip mėgsta spraginti. Tik šįkart spraginti jos nereikės, nes kiekvienas burbulas dirbs jūsų labui.
Penkių ritinių pakuotė kainuoja vos kelis eurus, o vienas ritinys tarnauja savaitėmis ar net mėnesiais, priklausomai nuo paskirties. Medžiaga beveik nieko nesveria, lengvai kerpama ir prisitaiko prie bet kokios formos. Būtent šios savybės daro ją tokia universalia.
Langų izoliacija: paprastas triukas prieš žiemą
Vienas naudingiausių burbulinės plėvelės pritaikymų – langų izoliacija. Jei namuose turite viengubo stiklo langus arba senus dvigubus stiklapakečius, žiemą per juos pabėga nemažai šilumos.
Principas paprastas: šiek tiek sudrėkinkite stiklo paviršių ir priklijuokite burbulinę plėvelę burbulais į stiklo pusę. Plėvelė priguls pati, be jokio klijų ar lipnios juostos. Tarp burbulų ir stiklo susidaro oro tarpai, kurie veikia kaip papildomas izoliacinis sluoksnis.
Praktiniai bandymai rodo, kad toks sprendimas gali sumažinti šilumos nuostolius per langus maždaug 30–50 procentų. Konkretus rezultatas priklauso nuo burbulų dydžio ir nuo to, kaip gerai plėvelė priglunda prie stiklo kraštų. Mažesni burbulai geriau riboja oro judėjimą, didesni – sulaiko daugiau šilumos. Šviesa pro plėvelę praeina laisvai, tad kambarys netampa tamsus.
Augalų apsauga ir mini šiltnamiai
Sodininkai žino, koks skausmingas gali būti vėlyvas pavasario šaltis, kai jau persodinti daigai vos spėjo įsitvirtinti. Burbulinė plėvelė čia tampa tikra gelbėtoja.
Apvyniojus vazonus keliais plėvelės sluoksniais, dirvožemio temperatūra pakyla vidutiniškai 2–3 laipsniais Celsijaus. Augalų šaknys geriau apsaugotos nuo šalčio, sumažėja drėgmės garavimas. Iš plėvelės galima suformuoti ir paprasčiausius mini šiltnamius aplink pažeidžiamus augalus – užtenka kelių kuoliukų ir lipnios juostos.
Šiltnamiuose burbulinė plėvelė irgi puikiai tinka. Priklijuota prie stiklo ar polikarbonato sienų, ji veikia taip pat kaip ant langų – sulaiko šilumą ir sumažina papildomo šildymo poreikį ankstyvą pavasarį.
Baldų kojų pagalvėlės per tris minutes
Jei ant kietų grindų – parketo, laminato ar plytelių – stovi sunkūs baldai, tikriausiai pastebėjote smulkius įbrėžimus ar net įlenkimus. Paprasčiausias sprendimas: iškirpkite nedidelius burbulinės plėvelės kvadratėlius, sulankstykite iki 3–4 centimetrų storio ir pritvirtinkite lipnia juosta prie baldų kojų.
Toks paminkštinimas paskirsto apkrovą per didesnį plotą ir sumažina taškinį slėgį ant grindų maždaug 40–60 procentų. Įbrėžimų rizika smarkiai sumažėja, o baldus galima stumti lengviau.
Tokios pagalvėlės pranašesnės už įprastus veltinius apsaugus – jos minkštesnės ir geriau prisitaiko prie nelygių paviršių. Tiesa, kas kelis mėnesius jas vertėtų pakeisti, nes burbulai po nuolatiniu svoriu po truputį susispaudžia.
Kaklo ir nugaros pagalvėlė kelionėms
Ilgos kelionės automobiliu ar lėktuvu dažnai baigiasi sustingusiu kaklu ir skaudančia nugara. Burbulinė plėvelė ir čia padeda: suvyniokite kelis sluoksnius iki 3–4 centimetrų storio ir padėkite po kaklu arba už nugaros apatinės dalies.
Toks sluoksnis sumažina sąlyčio slėgį maždaug 30–50 procentų, palyginti su tiesioginiu kontaktu su kieta sėdynės atrama. Plėvelė beveik nieko nesveria, todėl ją patogu pasiimti į kelionę, o panaudojus – tiesiog susukti ir įdėti į krepšį.
Daugiau nei šeši centimetrai storio jau nebeduoda papildomos naudos – burbulai ima slėgtis ir pagalvėlė praranda formą. Optimalus storis yra būtent tie trys keturi centimetrai.
Dulkių surinkimas be chemijos
Šis būdas nustebino labiausiai. Pritvirtinkite burbulinės plėvelės juostą prie plono kartono ar plastiko lakšto, burbulais į apačią, ir lėtai traukite per lygų paviršių – stalą, lentyną ar palangę.
Burbulai surenka dulkes elektrostatinės traukos principu ir dėl smulkių paviršiaus nelygumo. Trisdešimties centimetrų plėvelės juosta praktiškai surenka daugiau matomų dulkių nei standartinė mikropluošto šluostė per tą patį brūkštelėjimų skaičių. Be to, dulkės nepakyla į orą – priešingai nei šluojant sausa šluota.
Kai plėvelė prisipildo dulkių, tiesiog pakeiskite juostą nauja. Tai ypač patogu alergiškiems žmonėms.
Rankdarbiai ir kūrybiniai projektai
Burbulinė plėvelė turi dar vieną savybę, kurią vertina rankdarbininkai – unikalią tekstūrą. Padažius ją dažais ir prispaudus prie popieriaus ar drobės, gaunamas įdomus, pasikartojantis reljefinis raštas. Šią techniką dažnai naudoja ir vaikų darželiuose, ir profesionalūs menininkai.
Lengvų skulptūrų kūrėjai plėvelę naudoja kaip pigų konstrukcinį elementą – ji suteikia formą, bet beveik neprideda svorio. Sluoksniuota plėvelė gerai laiko formą ir atspari drėgmei, todėl tinka ir lauko instaliacijoms.
Ar verta pirkti didelėmis pakuotėmis
Trumpas atsakymas – taip. Penkių ritinių pakuotė kainuoja žymiai pigiau nei penki atskiri ritiniai, o medžiaga nesugenda ir neužima daug vietos. Kiekvienas ritinys gali būti panaudotas skirtingai paskirčiai, todėl atliekų praktiškai nelieka.
Vietoj to, kad išmestumėte plėvelę iškart po siuntinio išpakavimo, pagalvokite – galbūt ji dar gali patarnauti. Langų izoliacija, augalų apsauga, grindų priežiūra ar net kūrybiniai projektai. Už kelis eurus gausite medžiagą, kuri dirbs namuose ištisus mėnesius.
