Tėvo kraujospūdis šokinėjo jau kelerius metus. Kas kelis mėnesius gydytojas didino dozę, keisdavo vaistus, bet skaičiai vis tiek neramino. Kol mama kažkur perskaitė apie arbūzus ir pradėjo kasdien pjaustyti kelias riekeles pusryčiams.
Po mėnesio tėvas nuėjo į eilinį patikrinimą. Gydytojas pažiūrėjo į rezultatus, paskui į tėvą, ir paklausė: „Ką pakeitėte?” Pirmą kartą per dvejus metus – dozė liko ta pati.
Nežinau, ar tai arbūzai, ar atsitiktinumas. Bet mama tiki, o tėvas valgo. Ir skaičiai kol kas stabilūs.
Kodėl būtent arbūzas – ne obuolys ar bananas
Kai pradėjau domėtis, kas tame arbūze tokio ypatingo – radau atsakymą, kurio nesitikėjau.
Citrulinas – aminorūgštis, kurios arbūzuose ypač daug. Ji virsta argininu, kuris padeda gaminti azoto oksidą. O azoto oksidas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles – jos prasiplečia, kraujas teka lengviau, spaudimas mažėja.
Kalis – neutralizuoja natrį, kurio dauguma valgome per daug. Kai natrio per daug – organizmas kaupia vandenį, spaudimas kyla. Kalis padeda tai subalansuoti.
Magnis – reguliuoja širdies ritmą ir kraujagyslių tonusą. Daugeliui jo trūksta, o arbūzas – puikus šaltinis.
Likopenas – tas pats antioksidantas, kuris daro pomidorus raudonus. Apsaugo kraujagysles nuo oksidacinio pažeidimo.
Visa tai viename vaisiuje, kuris dar ir skanus.
Kiek valgyti ir kada
Tėvas valgo 200-300 gramų kasdien – maždaug 2-3 riekeles. Ne daugiau, ne mažiau.
Ryte arba dieną – geriausias laikas. Arbūzas turi diuretinį poveikį (skatina šlapinimąsi), todėl vakare geriau nevalgyti – kitaip naktį teks keltis.
Mama pjaustė riekeles iš vakaro, laikė šaldytuve. Ryte tėvas pasiėmė kartu su pusryčiais – tapo įpročiu, kaip kavos puodelis.
Kiti vaisiai, kurie veikia panašiai
Arbūzas – ne vienintelis pasirinkimas. Gydytojas patvirtino, kad šie vaisiai irgi padeda:
Uogos – mėlynės, aviečių, braškės. Turtingos flavonoidų, kurie gerina kraujagyslių elastingumą. Sauja per dieną – užtenka.
Bananai – koncentruotas kalio šaltinis. Vienas bananas ryte – geras pasirinkimas tiems, kurie nemėgsta arbūzo.
Citrusiniai – apelsinai, greipfrutai. Vitaminas C ir bioaktyvūs junginiai, susiję su švelniu kraujospūdžio sumažėjimu. Bet atsargiai su greipfrutais – jie sąveikauja su kai kuriais vaistais.
Granatai – polifenoliai, kurie didina azoto oksido prieinamumą. Geriausia – šviežiai spaustos sultys be pridėtinio cukraus.
Paprasti būdai įtraukti į kasdienybę
Mama greitai suprato: jei sudėtinga – tėvas nedarys. Todėl pasirinko paprasčiausius būdus:
Rytinis kokteilis – arbūzas, jogurtas, sauja špinatų. Sumaišyti blenderiu – užtrunka 2 minutes.
Vaisių salotos – arbūzas, melionas, citrusas, bazilikas. Paruošti sekmadienį visai savaitei.
Tiesiog riekelės – kartais paprasčiausia yra geriausia. Atpjaut, suvalgyti, tęsti dieną.
Esmė – kad taptų įpročiu. Vienkartinis valgymas nepadės. Kasdienybė per kelis mėnesius – gali.
Kam reikia būti atsargiems
Tėvo gydytojas perspėjo – ne visiems tinka.
Diabetikams – arbūzuose yra cukraus. Nedaug, bet yra. Reikia stebėti porcijas ir gliukozės lygį.
Inkstų ligų turintiems – kalis gali kauptis, jei inkstai neveikia tinkamai. Būtina konsultuotis su gydytoju.
Vartojantiems kraujospūdžio vaistus – arbūzas gali sustiprinti jų poveikį. Jei pradeda svaigti galva, silpnumas – pranešti gydytojui.
Vartojantiems kalį sulaikančius vaistus – gali kilti hiperkalemija. Būtina derminti su gydytoju.
Ir dar: jei jaučiate širdies plakimą, galvos svaigimą, raumenų silpnumą – nedelskite, kreipkitės į specialistą. Vaisiai – ne vaistai, tik papildas.
Pusė metų vėliau
Tėvas valgo arbūzus iki šiol – kai sezonas, šviežius, kai ne – šaldytus į kokteilius. Dozė vaistų liko ta pati jau šešis mėnesius. Gydytojas sako – jei taip tęsis, gal net sumažinsim.
Nežinau, ar tai tik arbūzai. Gal mama pradėjo ir mažiau druskos dėti, gal tėvas pradėjo daugiau vaikščioti. Bet faktas lieka: kažkas pasikeitė, ir tai pasikeitė į gerąją pusę.
Jei jūsų ar artimųjų kraujospūdis neramina – gal verta išbandyti. Kelios riekelės kasdien – ne didelė auka už stabilesnius skaičius.
