Žvilgtelėkite į nuotrauką: švelniai žali, pailgi, piršto galiuko dydžio vaisiai, panašūs į mažučius agurkus ar neišsiskleidusius vynuogių hibridus. Daug kas spėliotų – gal tai kokios egzotinės uogos? Ne visai. Tai – aktinidijos, vis dažniau atrandamos ir puoselėjamos Lietuvos soduose.
Aktinidija – kas tai?
Aktinidija (lot. Actinidia arguta arba Actinidia kolomikta) – tai vijoklinis, daugiametis augalas, kilęs iš Rytų Azijos. Daugeliui jis žinomas kaip „mini kivis“, nes šie vaisiai išties artimi savo giminyste mums puikiai pažįstamiems kiviams. Tačiau priešingai nei įprasti kiviai, aktinidijos vaisiai yra mažesni, plonos odelės ir gali būti valgomi neskutant.
Šiandien aktinidijos sparčiai populiarėja tarp daržininkų ir sodininkų Lietuvoje – jos atsparios šalčiui, nereiklios ir kasmet džiugina gausiu, vitaminų kupinu derliumi.
Kodėl verta auginti aktinidijas?
Aktinidijų uogos – ne tik skanios, bet ir itin naudingos sveikatai. Jos praturtintos:
vitaminu C – jo čia kelis kartus daugiau nei citrusiniuose vaisiuose;
Reklamaluteinu – akių sveikatai palaikyti;
antioksidantais – kovojantiems su uždegimais ir stiprinantiems imuninę sistemą;
maistinėmis skaidulomis – gerinančiomis virškinimą.
Reklama
Be to, aktinidijos – ilgalaikė investicija. Pasodinus kartą, jos gali derėti 30 metų ar ilgiau. Tereikia tinkamai parinkti vietą (šiltą, saulėtą, nuo vėjų apsaugotą kampelį) ir suteikti atramą vijokliniam augimui.
Ar jos tik auga šiltnamyje?
Ne! Viena iš didžiausių aktinidijų vertybių – jos puikiai auga atvirame grunte Lietuvos klimato sąlygomis. Ypač populiari veislė Actinidia kolomikta atspari net iki –40 °C šalčiams, tad net Dzūkijoje ar Aukštaitijoje augalas puikiai peržiemoja.
Kita vertus, reikia žinoti keletą subtilybių: aktinidijos yra dvinamiai augalai – norint derliaus, būtina sodinti bent vieną vyriškos ir vieną moteriškos lyties augalą. Kai kurie sodininkai renkasi veisles, kur viena liana gali turėti abi funkcijas, tačiau klasikinės plantacijos būna mišrios.
Kaip jas valgyti?
Nuskintus vaisius galima valgyti šviežius – jų skonis primena kivių ir agrastų derinį, šiek tiek saldesnis, minkštesnės tekstūros. Jie puikiai tinka:
į kokteilius ar vaisių salotas;
džiovinti kaip natūralūs saldumynai;
Reklamauogienėms, džemams ir netgi vynui gaminti;
šaldyti žiemai, išsaugant vitaminus.
O svarbiausia – jų nereikia lupti!
Ar verta išbandyti?
Jei ieškote kažko naujo savo sode – egzotiško, bet tuo pačiu visiškai prisitaikiusio prie mūsų sąlygų – aktinidijos gali tapti tikru atradimu. Jos ne tik gražiai atrodo – ypač kolomikta rūšis, kurios lapai rausvai balti pavasarį – bet ir neša naudą virtuvei bei sveikatai.
Pasak daugelio sodininkų, tai „viena iš tų kultūrų, kurios stebina kasmet vis labiau.“ Iš pradžių smalsumas, vėliau – priklausomybė nuo jų skonio ir aromato.
