Lėtinis knarkimas gali reikšti rimtus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, obstrukcinę miego apnėją, kuri didina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir insulto riziką. Gydytojai sukūrė STOP-BANG vertinimą, 8 punktų klausimyną, kuriame vertinami pagrindiniai rizikos veiksniai, įskaitant knarkimo intensyvumą, nuovargį, pastebėtas kvėpavimo pauzes ir fizines savybes. Šis paprastas atrankinės patikros įrankis padeda nustatyti, kam reikia papildomų miego tyrimų. Tris naktis iš eilės išmaniojo telefono programėle stebint nakties garsus, gaunama vertingų duomenų, kuriuos galima aptarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais vertinimo metu.
Kada knarkimas tampa sveikatos problema
Nors atsitiktinis knarkimas yra įprastas ir dažnai nepiktybinis, nuolatinis ir garsus knarkimas gali reikšti sveikatos problemą, dėl kurios reikia kreiptis į gydytoją. Lėtinis knarkimas gali būti pagrindinis obstrukcinės miego apnėjos, t. y. būklės, kai miego metu kvėpavimas nuolat sustoja ir prasideda, simptomas.
Su negydoma miego apnėja susijusi rizika sveikatai yra hipertenzija, širdies ligos, insultas ir diabetas. Asmenys turėtų ypač susirūpinti, jei knarkimą lydi dusulys, duslūs garsai, pernelyg didelis nuovargis dienos metu, rytiniai galvos skausmai arba matomos kvėpavimo pauzės miego metu.
Nutukimas, alkoholio vartojimas prieš miegą, rūkymas ir anatominiai veiksniai, pvz., padidėjusios tonzilės, gali sustiprinti knarkimą. Jei knarkimas trikdo miego kokybę ar kasdienį funkcionavimą, rekomenduojama atlikti medicininį įvertinimą.
Miego apnėjos ir jos keliamo pavojaus sveikatai supratimas
Miego apnėja yra rimtas miego sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys kvėpavimo pertraukimai miego metu. Šios pauzės gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir gali pasitaikyti 30 ar daugiau kartų per valandą, trukdydamos pakankamam deguonies srautui.
Dėl šios būklės labai padidėja širdies ir kraujagyslių problemų, įskaitant hipertenziją, širdies priepuolį ir insultą, rizika. Ji taip pat siejama su 2 tipo diabetu, kepenų ligomis ir metaboliniu sindromu.
Dažnai atsiranda pažinimo funkcijų sutrikimų, dienos nuovargio ir nuotaikos sutrikimų.
Negydomų miego apnėjos ligonių mirtingumo rizika yra du-tris kartus didesnė nei tų, kurie šia liga neserga. Norint išvengti šių rimtų sveikatos komplikacijų, būtina ankstyva diagnozė ir gydymas.
STOP-BANG vertinimas: Ką jis matuoja
STOP-BANG klausimynas yra viena iš plačiausiai naudojamų atrankinės patikros priemonių, skirtų potencialiems miego apnėjos pacientams nustatyti klinikinėje aplinkoje. Šiame aštuonių punktų vertinime įvertinami pagrindiniai rizikos veiksniai, kurių santrumpa: knarkimas, nuovargis dienos metu, pastebėta apnėja, aukštas kraujospūdis, KMI, viršijantis 35 kg/m², vyresnis nei 50 metų amžius, kaklo apimtis didesnė nei 40 cm ir vyriška lytis.
Kiekvienas teigiamas atsakymas prie bendro balo prideda vieną tašką. 0-2 balai rodo mažą riziką, 3-4 balai – vidutinę riziką, o 5-8 balai – didelę obstrukcinės miego apnėjos riziką. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, naudodamiesi šiais rezultatais, nustato, kuriems pacientams reikia papildomų diagnostinių tyrimų.
Kaip atlikti paprastą testą namuose
Prieš bandydami atlikti bet kokį miego įvertinimą namuose, asmenys turėtų susirinkti reikiamą įrangą veiksmingam naktinio knarkimo testui atlikti. Būtina turėti išmanųjį telefoną su miego įrašymo programėle, saugų prietaiso stovą ir patogią miego aplinką.
Atliekant bandymą prieš miegą išmanųjį telefoną reikia padėti per vieną metrą nuo lovos, įjungti įrašymo programėlę ir leisti jai fiksuoti garsą visą naktį. Ryte naudotojai turėtų peržiūrėti įrašus, ar juose nėra knarkimo modelių, dusulio garsų arba kvėpavimo pauzių.
Siekiant tikslumo, šį testą reikėtų atlikti tris naktis iš eilės ir kiekvieną rytą fiksuoti pastebėjimus. Rezultatus galima perduoti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, kad jie atliktų profesionalų vertinimą.
Rezultatų interpretavimas: Kada kreiptis į gydytoją?
Rezultatų aiškinimas: Kada kreiptis į gydytoją?
Norint tiksliai interpretuoti naktinio knarkimo testo rezultatus, reikia suprasti pagrindinius rodiklius, kurie rodo galimus miego sutrikimus.
Asmenys turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei užfiksuotas garsus, dažnas knarkimas, lydimas dusulio, dusulio garsų ar ilgesnių nei 10 sekundžių kvėpavimo pauzių. Kiti nerimą keliantys požymiai yra nuolatinis nuovargis dieną, nepaisant pakankamo miego valandų skaičiaus, rytiniai galvos skausmai, sunkumai susikaupti ar dirglumas.
Asmenys, turintys rizikos veiksnių– nutukimą, didelę kaklo apimtį, miego apnėją šeimoje ar hipertenziją – turėtų kreiptis į gydytoją net ir esant vidutinio sunkumo knarkimui. Miego specialistas gali atlikti išsamius tyrimus ir nustatyti, ar reikalingos tokios gydymo galimybės kaip CPAP terapija, geriamieji aparatai ar gyvenimo būdo pakeitimai.
Probleminio knarkimo ir miego apnėjos gydymo galimybės
Diagnozavus probleminį knarkimą arba miego apnėją, pacientai paprastai turi kelias gydymo galimybes – nuo konservatyvių gyvenimo būdo pokyčių iki medicininių intervencijų.
Lengvais atvejais gydytojai dažnai rekomenduoja mažinti svorį, vengti alkoholio prieš miegą ir miegoti ant šono. Vidutinio sunkumo knarkimo atveju gali būti veiksmingi burnos prietaisai, kurie pakeičia žandikaulio padėtį.
Miego apnėjos atveju nuolatinio teigiamo slėgio kvėpavimo takuose (CPAP) terapija tebėra auksinis gydymo standartas – per kaukę tiekiamas suslėgtas oras, kad kvėpavimo takai būtų atviri.
Tiems, kurie nereaguoja į konservatyvius metodus, galima atlikti chirurginę operaciją, įskaitant uvulopalatofaringoplastiką, viršutinio žandikaulio iškilimą arba hipoglosinio nervo stimuliaciją. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo sunkumo, pagrindinių priežasčių ir paciento pageidavimų.
