Kas mėnesį parduotuvėje pirkdavau naują „stebuklą” – tai chia sėklas, tai goji uogas, tai spiruliną. Kiekvienai pakuotei – po dešimt eurų ir didelis pažadas ant etiketės. Kol dietologė, su kuria konsultavausi dėl nuovargio, peržvelgė mano pirkinių sąrašą ir nusijuokė: „Žinote, špinatai iš jūsų daržo daro tą patį. Tik kainuoja centus.”
Atrodė kaip juokas. Bet paskui ji parodė tyrimų duomenis – ir juokas liovėsi.
Kas iš tiesų slypi už žodžio „supermaistas”
Štai kas daugeliui bus naujiena: terminas „supermaistas” neegzistuoja jokioje mokslinėje klasifikacijoje. Nėra tokio žodžio nei medicinos vadovėliuose, nei oficialiosiose mitybos rekomendacijose. Jį sukūrė rinkodaros specialistai – ir jis jiems uždirba milijonus.
Schema paprasta. Paimamas augalas, kurį kažkur pasaulyje auginę šimtmečiais. Jam suteikiamas egzotiškas pavadinimas – vietoj lotyniškai skambančio Lycium chinensis atsiranda patrauklios „goji uogos”. Tada iš visos maistinės sudėties ištraukiamas vienas elementas – antioksidantai, omega-3 arba skaidulos – ir aplink jį sukuriama reklaminė kampanija.
Rezultatas? Produktas, kuris kainuoja penkis kartus brangiau nei vietinis atitikmuo su identišku maistingumo profiliu.
Kaimynė tai žinojo ir be mokslininkų
Ironiškiausia tai, kad „supermaisto” alternatyvos gulėjo po nosimi. Mitybos specialistai, dirbantys su pacientais, tą pastebi nuolat: žmonės perka brangias egzotines sėklas, bet aplenkia paprasčiausius produktus, kurie daro tą patį darbą.
Špinatai antioksidantų kiekiu prilygsta goji uogoms. Pupelės – chia sėkloms pagal skaidulų kiekį. Graikiniai riešutai duoda tiek pat omega-3 riebalų rūgščių, kiek reklamuojami brangūs aliejai. O paprasti obuoliai, morkos ir brokoliai suteikia tokį patį mikroelementų tankį kaip bet kuri egzotinė veislė.
Skirtumas tik vienas – kaina. Ir etiketė, ant kurios neparašyta „super”.
Kodėl vienas produktas niekada neišgelbės
Bet yra dar gilesnė problema. Net jei goji uogos ir būtų kažkuo ypatingos – vienas produktas negali padaryti to, ką žada reklama. Mitybos mokslas dešimtmečiais kartoja tą pačią žinią: sveikatą lemia ne atskiras ingredientas, o bendra mitybos visuma.
Gastroenterologas, dvidešimt metų dirbantis su virškinimo sutrikimais, tai aiškina paprastai: „Galite kasdien valgyti chia sėklas, bet jei šalia – perdirbtas maistas ir cukrus, tos sėklos nieko nekompensuos. Tai tas pats, kas gerti vitaminą C ir tikėtis, kad jis anuliuos pakelį cigarečių.”
Epidemiologiniai tyrimai tai patvirtina. Žmonės, kurie valgo subalansuotai – pakankamai daržovių, pilno grūdo produktų, liesų baltymų – pasiekia geresnius sveikatos rezultatus nei tie, kurie tiesiog prideda vieną brangų „superproduktą” prie prastos dietos.
Kam tai naudinga – ir tai ne jūsų sveikatai
Naudinga maisto pramonei. „Supermaisto” etiketė leidžia parduoti paprastus produktus už neproporcingai didelę kainą. Vartotojas jaučiasi protingai – juk investuoja į sveikatą. O iš tiesų moka už marketingą.
Mitybos ekspertai primena dar vieną nemalonią detalę: daugelis žmonių, perkančių „supermaistą”, tai daro vietoj tikrų mitybos pokyčių. Užuot perkeitę kasdienius įpročius, nusiperka pakelį chia sėklų ir jaučiasi atlikus pareigą. Psichologai tai vadina kompensaciniu elgesiu – vienas simbolinis veiksmas pakeičia tikrą pokytį.
Kitą kartą, kai parduotuvėje pamatysite ryškią etiketę su užrašu „supermaistas”, prisiminkite: geriausias maistas jūsų sveikatai tikriausiai jau guli jūsų šaldytuve. Ir jam nereikia jokio ypatingo pavadinimo.
slug: supermaistas-mitas-ekspertai-mityba-tiesa
