Obuolys atrodė nepriekaištingai. Lygus, raudonšonis, be jokios dėmelės.
Perpjovus per pusę, per patį vidurį ėjo rudas tunelis. Tuščias.
Vikšras jau buvo išlindęs. Ir jis nenukrito ant žemės — jis nuropojo kamienu žemyn, kad rastų plyšelį žievėje ir ten ramiai peržiemotų. Kitą vasarą iš to plyšelio pakils nauja karta.
Kelias, kuriuo jie keliauja
Obuolinis vaisėdis dirba pagal aiškų maršrutą. Drugys padeda kiaušinėlį ant vaisiaus ar lapo, vikšras įsigraužia į obuolį, subręsta jame ir palieka vaisių — dažniausiai keliaudamas žemyn kamienu.
Jam reikia prieglobsčio: susiraukšlėjusios žievės, plyšio, bet ko, kas primena tunelį.
Būtent čia ir įsiterpia gofruotas kartonas. Jo banguota vidinė pusė vikšrui atrodo kaip idealus plyšys — jis įlenda ir lieka.
Skirtumas nuo purškimo esminis: kartonas nieko nenuodija. Boružės, auksaakės ir kiti plėšrūnai lieka sode, todėl amarai toliau kontroliuojami natūraliai.
Kaip padaryti, kad tikrai veiktų
Juosta iškerpama maždaug 30 centimetrų pločio ir tokio ilgio, kad apjuostų kamieną su nedidele persidengiančia dalimi.
Uždedama apie 40 centimetrų nuo žemės, gofruotąja puse į vidų — tai svarbiausia detalė, kurią daugelis sumaišo. Pririšama viršuje ir apačioje virvele arba špagatu, laisvai. Ne viela ir ne stipriai: įsipjovusi juosta pažeidžia žievę ir pakenkia labiau nei kenkėjas.
Kamienas prieš tai nubraukiamas nuo atsilupusios žievės, kad tarp kartono ir medžio neliktų didelių tarpų.
Jauniems medeliams su lygia žieve juosta veikia silpniau — jiems vikšrai renkasi šakų išsišakojimus. Ten galima uždėti antrą, siauresnę juostą.
Ritmas, kurio laikomasi kasmet
Obelims ir kriaušėms juosta uždedama vasaros pradžioje, kai vaisėdžiai jau skraido. Slyvoms — kiek vėliau, nes slyvinio vaisėdžio antra banga ateina vasaros pabaigoje.
Tikrinti reikia kas dvi savaites. Po smarkaus lietaus ar kaitros kartonas suminkštėja, atsilaisvina ir nustoja veikti kaip spąstai. Šlapias, susivėlęs kartonas jau nebe kliūtis, o patogus prieglobstis — tada jis kenkia labiau nei jo nebuvimas.
Nuimta juosta neturi gulėti kieme. Vikšrai joje gyvi ir be problemų perropos į kompostą ar į kitą medį.
Ir dar viena taisyklė, kurią lengva pamiršti: nukritę kirmėlėti obuoliai renkami kas kelias dienas. Kartonas sulaiko tuos, kurie ropoja kamienu, bet nieko nepadeda su tais, kurie iškrenta kartu su vaisiumi.
Ką daryti su nuimtu kartonu
Paprasčiausias būdas — sudrėkinti ir sandariai supakuoti prieš išmetant. Vien suplėšyti nepakanka.
Deginti Lietuvoje galima ne visur ir ne visada: daugelyje savivaldybių žaliųjų atliekų deginimas gyvenamosiose teritorijose ribojamas arba draudžiamas, todėl prieš kuriant laužą verta pasitikslinti savo savivaldybės taisykles.
Ir dar viena smulkmena. Nenaudokite lipnių diržų vietoj kartono — prie jų prilimpa ne tik vikšrai, bet ir zylės, kurios rudenį patys geriausi jūsų sąjungininkai.
Šią savaitę užtenka dviejų dalykų: iškirpti juostas visiems vaismedžiams ir įsirašyti į telefoną priminimą po dviejų savaičių. Visą kitą darbą kartonas padarys pats, kol jūs jo net neprisiminsite.
