Ant stalo guli tuščias stiklinis butelis, plaktukas ir sauja graikinių riešutų. Įmetu vieną riešutą į butelio kaklelį ir tik vieną kartą trinkteliu plaktuku į šoną.
Kevalas perskyla per vidurį. Švariai. Be skeveldrų po visą virtuvę.
Sūnus, sėdintis priešais, net atsilošė kėdėje.
„Tėti, o kur replės?” — paklausė nustebęs.
„Šiandien jų neprireiks,” — atsakiau ir padaviau jam vientisą, sveiką branduolį.
Kodėl graikiniai riešutai taip spyriojasi
Graikinio riešuto kevalas storas ne šiaip sau. Gamtoje jis saugo branduolį nuo drėgmės, šalčio ir kenkėjų, todėl ir yra toks atsparus.
Bėda ta, kad prie virtuvės stalo tas atsparumas virsta kančia. Spaudi pirštais — nieko. Griebiesi replių — kevalas subyra į smulkias skeveldras, o pusė branduolio lieka įstrigusi viduje.
Tai visai nereiškia, kad darote ką nors ne taip. Tiesiog gryna rankų jėga čia yra netinkamas įrankis. Svarbu ne kiek spaudi, o kur spaudi.
Butelio metodas: kur slypi visa gudrybė
Priemonių reikia visai nedaug. Storo kaklelio stiklinis butelis, plaktukas ir sauja riešutų. Šalia pasidėkite dubenėlį kevalams, kad jie nesipiltų po visą stalą.
Riešutą įstatote į butelio kaklelį taip, kad jis įsitvirtintų ir nejudėtų. Tada plaktuku lengvais, valdomais smūgiais baksnojate į butelio šoną — netoli riešuto, bet ne į patį kaklelį.
Slėgis per stiklą pasiskirsto tolygiai ir perskelia kevalą per natūralią siūlę. Būtent todėl branduolys lieka vientisas, o ne subyra į gabalėlius.
Pasirodžius pirmam įtrūkimui, likusią dalį atlaužiate pirštais. Ir viskas.
Kai norisi tyliau: verdančio vandens būdas
Jei plaktuko bildesys erzina arba vaikai jau miega, yra ir ramesnis kelias.
Suberkite riešutus į dubenį ir užpilkite ką tik užvirusiu vandeniu. Palaikykite 20–30 minučių. Šiluma atpalaiduoja kevalą, ir jis nustoja taip įnirtingai spyriotis.
„O tas su vandeniu tikrai veikia?” — vakare paklausė žmona, pamačiusi dubenį ant stalo.
Veikia. Tik lėčiau. Po to peiliuko galiuku ar tiesiog pirštais kevalą pakelsite kur kas lengviau — mažiau atplaišų, mažiau keiksmų po nosimi. Šis būdas ypač patogus, kai gliaudote didesnį kiekį iškart: pyragui ar žiemos atsargoms.
Klaida, kurią daro beveik visi
Dažniausiai suklystama ties smūgio jėga. Norisi trenkti stipriau, kad iškart perskiltų — ir kaip tik tada kevalas subyra, o branduolys sutrupa kartu su juo.
Tikslas priešingas. Keli lengvi, ramūs bakstelėjimai suveikia geriau nei vienas stiprus smūgis. Butelio stiklas turi būti storas ir tvirtas — plonas dekoratyvinis buteliukas tokiam darbui netinka, gali tiesiog sprogti.
Ir dar viena smulkmena: riešutus rinkitės sausus. Drėgni ar seni kevalai skyla nelygiai, kad ir kokį būdą pasirinktumėte.
Tai kuris būdas geresnis?
Priklauso nuo to, ko konkrečiai norite.
Reikia greičio ir gražių, nesuskilusių branduolių — butelis su plaktuku nenuvils. Kevalas skyla tvarkingai per siūlę, o riešutas beveik visada lieka sveikas.
Norite tyliau ir visai be jėgos — verdantis vanduo padarys savo, tik teks palūkėti tas dvidešimt minučių.
Geriausia pabandyti abu ir pažiūrėti, kuris labiau tinka jūsų virtuvei. Kitą kartą, kai prieš šventes reikės pripjaustyti riešutų į pyragą ar medaus tortą, jau žinosite paprastą tiesą: replės čia yra paskutinis pasirinkimas, o ne pirmas.
