Močiutės šaldytuvas buvo senas, baltas ir garsiai burzgdavo naktimis. Durelėse jis turėjo tik vieną lentynėlę, ir joje stovėdavo vien stiklainiai: krienai, garstyčios, raugintų agurkų sūrymas. Pieną ji visada statydavo giliai, prie pat galinės sienelės.
– Kodėl ne prie durų? Juk patogiau, – kartą paklausiau.
– Patogiau tau, ne pienui, – atsakė ji ir uždarė šaldytuvą.
Tada tai atrodė kaip senų žmonių keistenybė. Dabar žinau, kad ji tiesiog suprato tai, ką šiandien patvirtina maisto saugos specialistai. Durelės yra viena nestabiliausių vietų visame šaldytuve.
Kodėl durelės – šilčiausia zona
Kiekvieną kartą atidarius šaldytuvą, durelės pirmos susiduria su kambario oru. Įprastoje virtuvėje šaldytuvas atidaromas dešimtis kartų per dieną. Pusryčiai. Vaikų užkandžiai. Vakarienė. Vėlyvas jogurtas prieš miegą.
Kiekvienas atidarymas – mažas šilumos smūgis. Vidinės lentynos jį sugeria tolygiau, o durelėse temperatūra šokinėja kelių laipsnių ribose. Produktams, kuriems būtinas pastovus šaltis, tokie svyravimai trumpina saugaus vartojimo laiką. Kartais net keliomis dienomis.
Šaldytuvas viduje irgi nėra vienodas. Šaltas oras leidžiasi žemyn, todėl daugumoje modelių šalčiausia yra apatinė lentyna virš daržovių stalčių. Viršutinė lentyna šiek tiek šiltesnė ir tinka jau pagamintam maistui, likučiams, jogurtams. O durelės – tarsi prieškambaris tarp virtuvės ir šaldytuvo. Jose niekada nebūna taip šalta, kaip atrodo.
– Žmonės skundžiasi, kad pienas surūgsta anksčiau, nei nurodyta ant pakuotės, – paaiškino maisto technologė Aurelija. – Dažniausiai kaltas ne gamintojas. Kalta vieta, kurioje tas pienas stovėjo.
Pienas ir kiaušiniai – į gilumą
Pienas yra pirmasis kandidatas iškraustyti iš durelių. Geriausia jam vieta – vidurinė lentyna, arčiau galinės sienelės. Ten temperatūra stabiliausia, o bakterijos dauginasi lėčiausiai.
Kiaušiniai – antrasis. Dauguma šaldytuvų turi jiems skirtas įdubas būtent durelėse, todėl atrodo, kad ten jiems ir vieta. Deja, ne. Kiaušinius geriausia laikyti originalioje dėžutėje, ant vidinės lentynos. Kartoninė dėžutė lėtina drėgmės netekimą ir saugo nuo kvapų. Kiaušinio lukštas akytas, todėl jis lengvai įgeria šalia stovinčių svogūnų, žuvies ar sūrio aromatą.
Parduotuvėje kiaušiniai dažnai stovi nešaldomi, ir tai normalu. Tačiau namuose, kartą atvėsinti, jie turėtų likti šaltyje. Perkėlinėjant iš šilumos į šaltį ir atgal ant lukšto kondensuojasi drėgmė, o ji – palanki terpė bakterijoms.
Žalia mėsa – tik apačioje
Žaliai mėsai ir paukštienai durelės netinka visiškai. Per šilta. Per daug svyravimų. O šie produktai genda greičiausiai iš visų.
Mėsą reikia sandariai supakuoti ir dėti ant apatinės lentynos. Svarbi ne tik temperatūra, bet ir aukštis. Jei pakuotė prateka, sultys nenulašės ant paruošto valgyti maisto, sūrio ar daržovių. Taip sumažinama kryžminės taršos rizika, apie kurią dauguma pagalvoja tik tada, kai jau per vėlu.
– Patogiausia mėsą dėti į negilų dubenį ar indą, – pridūrė Aurelija. – Net jei pakuotė pradurta, viskas lieka viduje.
Daržovės, vaisiai ir sūris – savo stalčiuose
Šviežiems vaisiams ir daržovėms durelės taip pat ne vieta. Daugumoje šaldytuvų yra du stalčiai su skirtinga drėgme. Lapinėms daržovėms, morkoms, agurkams geriausiai tinka didesnės drėgmės stalčius. Obuoliams, kriaušėms ir kitiems vaisiams dažniau reikia mažesnės drėgmės. Taip ilgiau išsilaiko tekstūra, o puvimas prasideda vėliau.
Sūris irgi nemėgsta temperatūros šuolių. Jam geriausia specialus stalčius arba vidurinė ar apatinė lentyna, kur jis lieka vėsus, bet neužšąla. Kietąjį sūrį verta įvynioti į kepimo popierių, o ne į plėvelę. Taip jis kvėpuoja ir nepradeda prakaituoti. Minkštuosius sūrius ir varškės produktus geriau laikyti sandariuose induose, kad jie neperimtų kitų kvapų ir neišdžiūtų.
Atskirai verta paminėti ir sviestą. Jam dažnai skiriamas uždaromas skyrelis durelių viršuje. Tai viena iš nedaugelio išimčių, nes sviestas gana atsparus. Bet jei jo suvartojate mažai, didesnį kiekį geriau laikyti viduje, o durelėse palikti tik tiek, kiek reikės artimiausioms dienoms.
Kas vis dėlto gali likti durelėse
Durelės nėra nenaudingos. Jos tiesiog skirtos atsparesniems produktams. Padažai, kečupas, garstyčios, salotų užpilai, uogienės, sultys, mineralinis vanduo. Šie produktai turi daug cukraus, druskos, acto arba yra konservuoti, todėl temperatūros svyravimus pakelia be didelių nuostolių.
Iš esmės močiutės stiklainiai buvo teisingas pasirinkimas.
Vienas dalykas galioja visam šaldytuvui. Temperatūra jo viduje turėtų būti ne aukštesnė nei 4 °C. Daugelis šaldytuvų rodo tik nustatymų skalę nuo vieno iki penkių, o ne tikrus laipsnius. Todėl verta įsigyti paprastą šaldytuvo termometrą ir palikti jį ant vidurinės lentynos parai. Rezultatas kartais nustebina.
Svarbu ir tai, kiek šaldytuvas prikrautas. Sausakimšai užpildytose lentynose oras necirkuliuoja, todėl atsiranda šiltesnių kišenių net ir viduje. O durelių nereikėtų laikyti atvirų ilgai, svarstant, ką valgyti vakarienei. Geriau nuspręsti prieš atidarant.
Kai pagaliau perkrausčiau savo šaldytuvą, pienas ėmė laikytis iki pat galiojimo pabaigos. Ir prisiminiau tą trumpą močiutės atsakymą, kuris tada atrodė kaip pokštas: patogiau tau, ne pienui.
