Ištraukiate stalčių. Ir sustojate.
Apačioje rusvas sluoksnis. Kampuose balta, kieta plutelė. Ties kreiptuvais — kažkas gličiai tamsaus. O kvapas primena šlapią rūsį. Tai ne neapsižiūrėjimas. Taip atrodo beveik kiekvienas ploviklio stalčius po kelių mėnesių.
Gera žinia: viskam išvalyti nereikia stiprios chemijos. Reikia citrinos rūgšties, sodos ir kantrybės.
Kodėl jis taip greitai užsiteršia
Stalčiuje kaupiasi dviejų rūšių nuosėdos. Kalkių apnašos iš vandens ir nesutirpusio skalbiklio likučiai, kurie sulimpa su drėgme.
Kuo kietesnis vanduo ir kuo dažniau skalbiate, tuo greičiau susidaro sluoksnis. Jei skalbiklio pilate per daug, dalis jo lieka stalčiuje, nes mašina tiesiog nespėja visko išplauti.
O drėgmė, kurios niekas neišdžiovina, padaro likusį darbą: atsiranda kvapas, tamsios dėmės, o kartais ir pelėsis. Mašina nuo to nesugenda, bet skalbinių švara ir kvapas prastėja, o skyrelis ilgainiui ima blogiau išsitraukti.
Ko reikia
Paruoškite viską iš anksto, kad vėliau nereikėtų bėgioti:
- du dideli indai, į kuriuos tilptų visas stalčius;
- karštas vanduo;
- citrinos rūgštis;
- kalcinuota soda;
- kepimo soda;
- matavimo šaukštas;
- senas dantų šepetėlis kampams.
Dirbant su kalcinuota soda reikia gumos pirštinių. Ji stipri ir dirgina rankas.
Svarbi pastaba apie vandens temperatūrą. Šaltinis siūlo verdantį vandenį, bet dauguma stalčių pagaminti iš plastiko, kuris nuo staigaus karščio gali išsikreivinti. Saugiau — labai karštas, bet ne verdantis vanduo, apie 60–70 °C. Jei abejojate, pažiūrėkite gamintojo instrukciją.
Stalčiaus išėmimas
Dauguma mašinų turi mažą atlaisvinimo liežuvėlį ar skląstelį skyrelio viduje. Paspauskite jį ir traukite stalčių tiesiai, tolygiai. Jei priešinasi — laikykite lygiai, kad nesuklaustų kreiptuvų.
Neradote? Nespauskite jėga. Atsiverskite vartotojo instrukciją arba pažiūrėkite modelio pavadinimą internete. Dažniausiai atlaisvinimas būna kitoje vietoje, nei tikėjotės.
Kai kuriuose stalčiuose yra išimamas minkštiklio intarpas. Ištraukite ir jį, nes būtent po juo dažniausiai slepiasi nešvariausia vieta.
Pirmas indas: rūgštis
Stalčių įdėkite į pirmą indą ir užpilkite karštu vandeniu. Įberkite vieną–du valgomuosius šaukštus citrinos rūgšties. Pasigirs šnypštimas — tai kalkių nuosėdos pradeda irti.
Palaikykite, kol vanduo atvės iki šilto, tada išimkite. Rūgštis susidoroja su kalkėmis, bet riebalinės ir muilinės nuosėdos jai sunkiau pasiduoda. Joms skirtas antras etapas.
Antras indas: šarmas
Čia svarbu: pirmam ir antram etapui reikalingi atskiri indai. Citrinos rūgštis ir kalcinuota soda, sumaišytos viename inde, tiesiog neutralizuoja viena kitą ir abi nustoja veikti.
Antrame inde karštame vandenyje ištirpinkite šaukštą kalcinuotos sodos ir šaukštą kepimo sodos. Įdėkite stalčių ir palikite mažiausiai dviem valandoms.
Per tą laiką šarminė vonelė suminkština riebalinius likučius ir atlaisvina nuosėdas, kurias rūgštis paliko. Daugelis nešvarumų atšoks patys — dažnai užtenka švelniai perbraukti kempine.
Likusius kampus nuvalykite dantų šepetėliu. Tada nuplaukite ir kruopščiai nusausinkite prieš dedami atgal.
Kol stalčius išimtas
Pažiūrėkite į ertmę, iš kurios jis ištrauktas. Dažnai ten užsilaiko nuosėdos, o kartais ir pelėsio dėmės. Nuvalykite drėgna šluoste ir dantų šepetėliu, ypač aplink vandens pateikimo angas viršuje.
Nepilkite į ertmę vandens ir nenaudokite stiprios chemijos. Pakanka drėgnos šluostės.
Kodėl veikia be stiprių priemonių
Citrinos rūgštis yra silpna organinė rūgštis, bet kalkių apnašoms ji — tai, ko reikia. Ji reaguoja su kalcio karbonatu ir paverčia jį tirpiu junginiu, todėl nuosėdos tiesiog nusiplauna. Soda, priešingai, yra šarminė: ji suriša riebalus ir muilo likučius, kuriems rūgštis nieko nepadaro.
Dviejų priešingų aplinkų kombinacija ir yra visas triukas. Viena atlaisvina mineralus, kita — organinius nešvarumus. Todėl rezultatas geresnis nei naudojant bet kurį iš jų atskirai.
Dažniausios klaidos
Pirmoji — viskas viename inde. Jau minėjome: rūgštis ir šarmas neutralizuoja viena kitą, ir nieko nepasiekiate.
Antroji — verdantis vanduo be saiko. Plastikas nuo jo gali sulinkti, o tada stalčius nebeįsistums iki galo.
Trečioji — stalčių tuoj pat įstatyti drėgną. Palikite jį šiek tiek apžiūrėti ir išdžiūti, kad viduje neliktų vandens.
Ir ketvirtoji — laukti, kol nešvarumai taps tiršti ir juodi. Kuo anksčiau pradėsite, tuo mažiau reikės mirkyti.
Kvapas po valymo
Išvalytas stalčius dažnai visai pakeičia kvapą visoje mašinoje. Jei skalbiniai ėmė kvepėti nemaloniai, o priežasties nerandate, pirmiausia apžiūrėkite būtent šią vietą. Pelėsio ir suirusių skalbiklio likučių kvapas persidavinėja ir skalbiniams.
Jei kvapas išlieka net išvalius stalčių, pasižiūrėkite į gumuotą durelių tarpiklį ir vandens filtrą — dažnai kaltininkai jie. Bet stalčius yra pati lengviausia vieta pradėti, nes jam nereikia jokių įrankių.
Kaip dažnai tai kartoti
Kas du–tris mėnesius — gerai daugumai namų. Jei skalbiate kasdien, turite kietą vandenį arba matote likučių — dažniau, pavyzdžiui, kas mėnesį.
O tarp valymų padeda du paprasti įpročiai. Po kiekvieno skalbimo nusausinkite stalčių ir palikite jį šiek tiek pravertą, kad išgaruotų drėgmė. Ir nepilkite per daug skalbiklio — daugiau nereiškia švariau.
Kai stalčius ima dėmėtis ar kvepėti, laikas kartoti. Dviejų indų ir poros valandų pakanka, kad jis vėl būtų toks, kokį pirkote.
