Burnoje gyvena daugiau bakterijų, nei norėtųsi žinoti. O būtent jas daugelis kasryt neša tiesiai prie akių.
Užtenka vieno įpročio. Išdžiūvo tušas — ir šepetėlis keliauja į burną, kad vėl slystų. Atrodo nekalta. Iš tikrųjų tai tiesiausias kelias sudirginimui ir infekcijai.
Aš pati taip dariau metų metus. Kol viena grožio specialistė paaiškino, ką iš tiesų darau su savo akimis — ir kaip tą pačią problemą išspręsti saugiai, be jokios rizikos sveikatai.
Kodėl seilės — pats blogiausias pasirinkimas
Išdžiūvęs tušas erzina. Šepetėlis nebeslysta, gumuluojasi, palieka nelygias linijas. Todėl atrodo, kad vienas drėgmės lašas iš burnos viską išspręs.
Bet burnos bakterijos patenka tiesiai į tūbelę. O iš jos — ant blakstienų ir tiesiai į akį. Taip auga paraudimo, dirginimo ir net konjunktyvito rizika, o ją sukelia įprotis, atrodantis visiškai nekaltas.
„Laižyti šepetėlį — tai maitinti bakterijas šiltoje, drėgnoje tūbelėje”, — paaiškino grožio specialistė Indrė. Ji papurtė galvą. „Žmonės galvoja, kad gelbsti tušą. O iš tikrųjų paverčia jį maža bakterijų ferma tiesiai prie akies.”
Švarūs įpročiai grožio pasaulyje rodo ne paniką, o rafinuotumą. Tušas turi slysti tolygiai, o ne nešti mikrobų į jautrią akių sritį.
Problema ta, kad akis pati savęs neapgins. Tai viena jautriausių vietų veide, o oda aplink ją plona ir greitai reaguoja. Dirginimas ne visada ateina iškart — kartais bakterijos ramiai kaupiasi tūbelėje kelias dienas, kol vieną rytą akis nubunda paraudusi, ašarojanti ir ištinusi. Tada jau sunku patikėti, kad kaltas nekaltas šepetėlio palaižymas.
Saugus būdas atgaivinti tušą
Gera žinia — išdžiūvusį tušą tikrai galima prikelti. Tik ne seilėmis.
Į tūbelę įlašinami keli lašai kontaktinių lęšių tirpalo arba akių lašų be konservantų. Jie atskiedžia sutirštėjusią formulę ir grąžina slydimą, nepakenkdami priemonei.
„Užtenka dviejų trijų lašų, ne daugiau”, — pridūrė Indrė, sandariai užsukdama dangtelį. „Per daug skysčio — ir tušas taps skystas, tepsis po akimis. Saikas čia svarbiausias.”
Uždarius dangtelį, tūbelė švelniai pakratoma ir paliekama kelioms minutėms, kad viskas susimaišytų. Po trumpos pertraukos šepetėlis dažnai vėl slysta tolygiai, tarsi tušas būtų naujas.
Kodėl tinka būtent lęšių tirpalas? Jis sukurtas liestis su akimi, todėl yra sterilus ir švelnus — priešingai nei vanduo iš čiaupo, kuris irgi neša savų mikroorganizmų. Akių lašai be konservantų veikia panašiai. O štai paprasto vandens ar, juo labiau, seilių geriau nė nesvarstyti: jie problemą tik pagilina.
Kaip tepti, kad rezultatas laikytųsi
Atgaivintas tušas nėra amžinas. Toks triukas prailgina jo gyvenimą maždaug savaitei — ne ilgiau.
Todėl svarbu tepti apgalvotai. Šepetėlį traukti lėtai, o ne pumpuoti — pumpavimas įtraukia orą, o oras tirština formulę dar greičiau.
Slysti reikėtų nuo pat blakstienų šaknų, lengvais judesiais. Jei tušas vis tiek gumuluojasi, geriau nutraukti — perteklius tik palieka grumstus, kurie krenta po akimis ir gadina visą darbą.
Verta turėti omenyje ir tai, kad atgaivintas tušas geriausiai tinka kasdienei, ne šventinei progai. Ilgai laikytis turinčiam vakaro makiažui saugiau atidaryti naują tūbelę. Senoji dar pasitarnaus greitam rytui, kai svarbu tik tvarkinga, natūrali išvaizda.
Kada tušą tiesiog laikas išmesti
Kartais atgaivinti nebeverta. Ir tai — svarbiausia žinoti.
Tušas keičiamas maždaug kas tris mėnesius nuo atidarymo, net jei tūbelė atrodo pilna. Akių makiažas naudojamas visai šalia jautrios odos, todėl spėlioti čia nevalia.
„Trys mėnesiai — ne rekomendacija, o riba”, — sakė Indrė. „Po jos net brangus tušas tampa rizika, o ne grožio priemone.”
Išmesti reikia iškart, jei tušas pradeda keistai kvepėti, tampa gumuliuotas ar sukelia bet kokį dirginimą. Joks lęšių tirpalas neišgelbės formulės, kuri jau sugedo. Senas tušas tiesiog nevertas rizikos.
Yra ir paprastas būdas nepamiršti termino. Ant tūbelės dugno galima maža etikete užrašyti atidarymo datą. Taip nereikia spėlioti, ar produktas dar geras — data pasako viską. Ši smulkmena grožio rutiną paverčia tvarkinga, o ne atsitiktine.
Kaip apsaugoti tušą nuo išdžiūvimo
Geriausia išvis neleisti tušui išdžiūti. Tam užtenka kelių įpročių.
Tūbelę visada sandariai užsukti ir niekada nepalikti atidarytos. Šepetėlį traukti lėtai, be pumpavimo. Nuvalyti tūbelės kraštelį ir imti tušą tik švariomis rankomis.
Svarbi ir vieta. Tušas ilgiau lieka glotnus vėsioje, sausoje vietoje — toliau nuo garuojančio vonios kambario ir tiesioginių saulės spindulių. Karštis ir drėgmė yra tikri jo priešai, o būtent vonios lentynėlėje daugelis tušą ir laiko, net nesusimąstydami.
Taigi prieš griebiant šepetėlį burna, verta pasitikrinti tris dalykus. Ar tušas dar galiojantis? Ar jis nekeistai kvepia? Ar problema tik sutirštėjusi formulė, o ne pasibaigęs terminas? Jei visi atsakymai palankūs — keli lašai lęšių tirpalo padarys darbą. O seilės tegul lieka ten, kur joms vieta: kuo toliau nuo akių.
