Kelerius metus nesupratau, kodėl šaldiklis dūzgia beveik be perstojo. Manydavau, kad toks jau jo įprotis — sena technika, ką padarysi. Kol vieną vakarą jį ištuštinau, atitirpinau ir pamačiau tikrąjį kaltininką.
Kameros sienelės buvo apaugusios piršto storio šerkšnu. Vietomis ledas buvo taip įsigalėjęs, kad stalčiai vos judėjo. Būtent jis, o ne pavargęs variklis, vertė prietaisą plėšytis iš paskutiniųjų.
Nuo tos akimirkos į šaldiklį pradėjau žiūrėti kitaip. Ne kaip į dūzgiantį dėžės formos daiktą kampe, o kaip į mechanizmą, kuris tyliai prašo pagalbos.
„Žmonės atneša taisyti kompresorių, o iš tikrųjų jį tiesiog smaugia ledas”, — kartą sakė buitinės technikos meistras Justas. Jis paaiškino paprastai: šerkšnas veikia kaip antklodė, po kuria šaltis nebepasiekia maisto taip, kaip turėtų.
Kodėl plonas ledo sluoksnis brangiai kainuoja
Šerkšnas atrodo nekaltai. Bet net kelių milimetrų sluoksnis veikia kaip izoliacija ir trukdo palaikyti stabilią temperatūrą.
Kompresorius tada priverstas suktis ilgiau. Ilgesnis darbas — didesnė elektros sąskaita ir greitesnis nusidėvėjimas. Kai kuriais atvejais užledėjęs šaldiklis suvartoja iki trečdalio daugiau elektros nei švarus, o savininkas to net nejaučia, kol neateina sąskaita.
Storėjant ledui, dingsta ir naudinga vieta, o oras kameroje ima judėti netolygiai. Vienur maistas peršąla. Kitur vos laikosi ribos.
Toks svyravimas išdžiovina produktus, pablogina jų tekstūrą ir padidina šalčio nudegimo tikimybę. Du trečdaliai šeimininkių tokį maistą galiausiai tiesiog išmeta — dažnai net neįtardamos, kad kaltas ne pats produktas, o nestabili kamera.
Reguliariai stebint šerkšno sluoksnį, prietaisas tarnauja ilgiau ir dirba pigiau. O pastebėjęs bėdą anksti, atitirpinsi per pusvalandį, o ne per pusdienį.
Kaip saugiai atitirpinti ir nieko nesugadinti
Pirmas žingsnis — atjungti šaldiklį nuo elektros ir viską išimti. Greitai gendantį maistą perkelk į šaltkrepšį arba vėsią vietą, kad nespėtų atšilti.
Aplink pagrindą patiesk rankšluosčius — jie sugers nubėgusį vandenį. Lentynas ir stalčius išimk atskiram plovimui, kad netrukdytų.
Į vidų įstatyk dubenį karšto vandens ir trumpam priverk dureles. Garai suminkštins ledą greičiau nei bet koks grandymas. Po kelių minučių didesni gabalai patys atšoka nuo sienelių.
„Tik jokiu būdu nekapok peiliu ar atsuktuvu”, — perspėdavo Justas kiekvieną, kuris norėdavo darbą pagreitinti. Vienas nevykęs judesys pradurdavo sienelę. Ir tada jau reikėdavo ne atitirpinimo, o naujo prietaiso.
Kai šerkšnas atsilaisvina, vidų nusausink, išvalyk ir palik atvirą, kol drėgmė visiškai išgaruoja.
Kaip padaryti, kad ledas nesikauptų iš naujo
Šerkšno mažinimas prasideda nuo drėgmės. Dažnai varstomos durelės, susidėvėjusios tarpinės ir šilti indai — trys pagrindiniai jos šaltiniai.
Maistą prieš dedant į vidų reikia atvėsinti ir sandariai suvynioti. Sudėti taip, kad oras galėtų laisvai judėti tarp pakuočių.
Po valymo sienelės turi likti sausos. Plonas glicerino sluoksnis ant jų padeda vandeniui neprilipti — smulkmena, o veikia.
„Aš savo klientams sakau vieną dalyką: mažiau atidarinėk ir nekišk garuojančio maisto”, — pridūrė meistras. Būtent tie du įpročiai, anot jo, ledą pavaro greičiau nei bet kas kitas.
Vertėtų kartkartėmis patikrinti ir tai, ar neužsikimšusios ventiliacijos angos, ar nesikaupia perteklinis kondensatas.
Kaip dažnai verta atitirpinti
Tikslus grafikas priklauso nuo prietaiso, bet paprasta taisyklė tokia: kai šerkšno sluoksnis pasiekia maždaug pusės centimetro storį, laikas veikti.
Vieniems tai reiškia porą kartų per metus, kitiems — dažniau, jei durelės atidaromos be perstojo. Modernūs „No Frost” šaldikliai atitirpinimo beveik nereikalauja, bet ir juose verta apžiūrėti tarpines.
Nelauk, kol ledas užims pusę kameros. Kuo storesnis sluoksnis, tuo ilgiau užtruks darbas ir tuo daugiau elektros iššvaistysi laukdamas.
Patikrink dureles — dažniausiai bėda būtent čia
Šaldiklis, kuriame šerkšnas grįžta vėl ir vėl, beveik visada turi pažeistą durelių tarpinę.
Apžiūrėk ją atidžiai: ar nėra įtrūkimų, suplokštėjimo, nešvarumų ar tarpelių, dėl kurių durelės sandariai neužsidaro.
Pasitikrinti padeda paprastas lapelio testas. Įkišk popieriaus lapą tarp durelių ir korpuso, uždaryk dureles ir bandyk ištraukti. Jei lapas išslysta be jokio pasipriešinimo — sandariklis nebelaiko.
Tarpines valyk švelniu muilu ir kruopščiai nusausink. Jei guma jau sukietėjusi ir nebeatgauna formos, ją verta pakeisti — nauja tarpinė kainuoja kelis kartus mažiau nei visas prietaisas.
Šeimose, kur šaldikliu naudojasi visi, verta susitarti dėl vieno bendro įpročio: durelės uždaromos iškart, o šilti indai laukia, kol atvės.
Nuo tada, kai savo šaldiklį atitirpinau ir pakeičiau nutrupėjusią tarpinę, jis nustojo ūžti be perstojo. Tas pats prietaisas, ta pati kamera — tik nebe po ledo antklode. Kartais užtenka nuvalyti tai, ko metų metus nepastebi, ir senas šaldiklis vėl ima dirbti taip, tarsi būtų ką tik iš parduotuvės.
