Justas įmetė į krosnį pliauską ir stebėjo, kaip ji užsidega. Liepsna šoktelėjo iškart. Greitai. Beveik per greitai.
„Alksnis,” — tarė jis nė nepažvelgęs. „Užsidega akimirksniu, bet ir sudega taip pat greitai.”
Paskui jis paėmė kitą pliauską — sunkesnę, tankesnę. Beržą. Ir čia prasideda klausimas, dėl kurio kasmet ginčijasi tūkstančiai namų ūkių: kuri malka geresnė?
Atsakymas paprastesnis, nei atrodo. Bet svarbiausia — jis priklauso nuo to, kur tą ugnį kūreni.
Kodėl beržas šildo stipriau
Beržas yra tankesnis. O tankis kūrenime reiškia beveik viską.
Kuo mediena tankesnė, tuo daugiau energijos telpa viename pliauskos tūryje. Todėl beržas išskiria daugiau šilumos ir dega ilgiau. Krosnis, pakrauta beržu, laiko tolygią šilumą rečiau reikalaudama papildymo — o tai svarbu ir patogumui, ir malkų taupymui.
„Uždaroje krosnyje beržas beveik visada laimi,” — aiškina kūrenimo meistras Justas. „Pakrauni vakare — ir ryte dar jauti šilumą.”
Alksnis dega patikimai, bet dėl mažesnio tankio jo aktyvaus liepsnojimo laikas trumpesnis. Bendras šiluminis našumas — mažesnis. Tai nėra bloga mediena. Ji tiesiog kitokia — labiau tinka lengvesniam kūrenimui, kai priimtina vidutinė šiluma ir greitesnis sudegimas. Uždaruose katiluose būtent beržas užtikrina stabilesnį degimą ir retesnį papildymą.
Kur alksnis pranoksta beržą
O dabar — netikėtumas. Yra vieta, kur beržas nusileidžia.
Atviroje ugnyje alksnis dažnai geresnis. Jis dega mažai išskirdamas suodžių ir pelenų. Tai svarbu ten, kur nori matyti gražią, švarią liepsną — židinyje, kepsninėje, saunoje.
Alksnis įsidega patikimai ir sukuria tolygią, vienodą liepsną be perteklinių likučių ant grotelių, stiklo ar mūro. Mažiau valymo. Mažiau juodų dėmių. Jaukesnė atmosfera. Aukščiausios kaitros sąskaita jis atsilygina švara ir tvarkinga ugnimi.
Todėl klausimas „kuri malka geresnė” iš tikrųjų yra ne apie medieną. Jis apie tai, ko tau reikia. Stiprios šilumos uždaroje krosnyje — imk beržą. Švarios, gražios liepsnos atviroje ugnyje — rinkis alksnį. Daugelis patyrusių šeimininkų laiko sandėlyje abi rūšis ir naudoja jas skirtingiems tikslams.
Klaida, dėl kurios net gera malka dega prastai
Yra viena problema, kuri sugadina abi medienos rūšis vienodai.
Drėgmė.
Šviežiai nupjauti beržas ir alksnis abu turi daug vandens. Beržas pradeda turėdamas šiek tiek mažiau, bet abu laikomi žaliąja mediena. O žalia mediena dega prastai visada — nesvarbu, kokia brangi ar tanki ji būtų.
Tas pradinis vandens krūvis lėtina įsidegimą. Mažina liepsnos stabilumą. Ir didelę dalį energijos „suėda” garavimas, o ne šildymas. Rezultatas — daug dūmų, mažai šilumos ir greitai užsiteršęs dūmtraukis.
Beržo tankis šios problemos nepanaikina. Jis tik reiškia, kad drėgna pliauska geriau laiko formą. Bet dega ji vis tiek prastai. Todėl patyrę žmonės džiovina abi rūšis prieš sandėliuodami ir tik tada kūrena.
Kaip laikyti malkas, kad jos tikrai išdžiūtų
Džiovinimas — ne prabanga, o būtinybė. Ir jis prasideda nuo teisingo sandėliavimo.
Malkas verta krauti taip, kad tarp pliauskų galėtų judėti oras. Rietuvė po stogeliu, bet atvirais šonais, džiūsta kur kas geriau nei sandariai uždengta, nes būtent judantis oras išneša drėgmę iš medienos gilumos. Apačioje — atrama, kad rąstai nesiliestų su drėgna žeme. Vieta — saulėta ir vėjuota.
Skubėti nereikia. Kietoji mediena, tokia kaip beržas, pilnai išdžiūsta ne per kelias savaites, o per gerokai ilgesnį laiką. Alksnis atiduoda drėgmę šiek tiek greičiau, bet ir jam reikia kantrybės.
Dar vienas dažnas apsirikimas — supjautas malkas iškart sukrauti į sandarią patalpą ar apdengti nepralaidžia plėvele. Tokiu atveju drėgmė lieka viduje, mediena „prakaituoja”, o vietoj džiūvimo prasideda pelijimas. Geriau leisti rietuvei kvėpuoti ir tik viršų apsaugoti nuo lietaus. Kantrybė čia atsimoka tiesiogiai — kiekvienas džiūvimo mėnuo virsta stipresne šiluma žiemą.
Ir dar viena smulkmena, kurią žino tik patyrę kūrentojai: skaldyta mediena džiūsta gerokai greičiau nei sveiki rąstai. Perskėlus pliauską, oras pasiekia jos vidų, o drėgmė pasitraukia daug sparčiau. Todėl medieną verta skaldyti anksti, o ne prieš pat kūrenimo sezoną.
Kaip patikrinti, ar malka jau paruošta
Prieš metant pliauską į ugnį, verta padaryti vieną paprastą testą.
Paimk du sausus rąstus ir sudaužk juos galais. Sausa mediena skamba skambiai, beveik kaip lenta. Drėgna — dusliai, buku garsu.
Antras ženklas — plyšiai galuose. Išdžiūvusi mediena plyšinėja, jos galai skyla į smulkias linijas. Ir trečias — svoris. Ta pati pliauska, gerai išdžiūvusi, tampa pastebimai lengvesnė.
Justas krosnį uždarė ir atsilošė. „Žmonės ginčijasi dėl beržo ir alksnio,” — nusišypsojo jis. „O reikėtų ginčytis, ar mediena sausa. Nes būtent tai lemia, ar namuose bus šilta.”
Pasirink medieną pagal savo įrenginį. Beržą — krosniai ir katilui, alksnį — atviram židiniui ar saunai. Išdžiovink ją kaip reikiant. Ir tada, nesvarbu, beržas ar alksnis, ugnis atsimokės šiluma visą šaltąjį sezoną.
