Rytas, skuba, glėbys drabužių. Gelio buteliukas, greitas gurkšnis tiesiai į būgną ant skalbinių – ir mygtukas paspaustas. Pažįstama?
Būtent šitas mažas, automatiškas judesys dažnai ir yra priežastis, kodėl po skalbimo ant marškinėlių lieka šviesesnės ar tamsesnės dėmės, o spalvos atrodo pavargusios. Ne skalbiklis kaltas. Ne mašina. O vieta, į kurią jis pateko.
Kur iš tikrųjų turi keliauti skalbimo gelis
Skystą skalbiklį reikia pilti į pagrindinį skalbimo skyrių. Jis beveik visada pažymėtas ženklu II arba raide B.
Būtent iš šio skyriaus mašina išleidžia ploviklį įprasto ciklo metu – tinkamu momentu, o ne iškart pradžioje. Taip skalbimas prasideda su reikiamu valymo priemonės kiekiu ten, kur jos labiausiai reikia.
Jei skalbyklė turi specialų įdėklą skystam skalbikliui, gelį pilk į jį, bet tame pačiame pagrindiniame skyriuje. Tiksliai pamatuota dozė duoda pastovų rezultatą ir gerokai sumažina dryžių bei likučių riziką.
Įprotis paprastas. Prieš kiekvieną skalbimą trumpam žvilgtelk į stalčių. Kelios sekundės – ir rezultatas visai kitas.
„Metų metus pyliau gelį tiesiai ant drabužių, nes taip greičiau”, – prisipažino viena skalbėja, ilgai negalėjusi suprasti, iš kur ant tamsių drabužių atsiranda balti dryžiai. „Kai pradėjau pilti į skyrių, dėmės tiesiog dingo. Jokio naujo skalbiklio, jokių papildomų priemonių – tik kita vieta.”
Skamba per paprastai, kad būtų tiesa. Bet būtent tokios smulkmenos ir skiria švarų skalbimą nuo nuolat kartojamos klaidos.
Ką iš tikrųjų reiškia tie stalčiaus ženklai
Daugelis metų metus skalbia net nesusimąstydami, ką reiškia stalčiaus simboliai. O jie labai paprasti.
II arba B – pagrindinis skalbimas. Čia keliauja gelis ar milteliai kasdieniam skalbimui.
I arba A – pirminis, išankstinis skalbimas. Šis skyrius naudojamas tik tada, kai įjungiama papildoma pirminio skalbimo programa labai nešvariems skalbiniams.
Snaigės arba gėlytės ženklas – audinių minkštiklio vieta. Į jį minkštiklis pilamas iki nurodytos ribos, o mašina jį paleidžia paskutinio skalavimo metu.
Jei ženklai nubluko ar atrodo neaiškūs, tikslią schemą visada patvirtina skalbyklės instrukcija. Vieną kartą įsidėmėjus, painiavos nebelieka.
Kiek gelio pilti, kad neliktų dryžių ir nepermokėtum
Teisinga vieta – tik pusė darbo. Antra pusė – kiekis.
Dozė nurodyta ant buteliuko etiketės, bet ją koreguoja du dalykai: skalbinių kiekis ir jų nešvarumas. Mažam, vos suterštam kiekiui užtenka mažiau. Pilnam būgnui ar labai dėmėtiems drabužiams reikia standartinės normos.
Patogiausia naudoti dangtelį su padalomis arba pažymėtą matavimo indelį. Taip dozė lieka pastovi, o ne „maždaug tiek”.
Per mažai gelio – drabužiai lieka blankūs ir prastai išskalbti. Per daug – ploviklis nespėja išsiskalauti, palieka lipnų sluoksnį ir dryžius, o pinigai tiesiog nuteka į kanalizaciją. Aukso vidurys visada laimi.
Svarbu ir vandens kietumas. Kietame vandenyje ploviklis veikia silpniau, tad kartais tenka pilti šiek tiek daugiau nei minkštame. Tačiau tai nereiškia, kad reikia pilti „su kaupu” – geriau pridėti vandens minkštiklio, nei kas skalbimą viršyti gelio normą ir palaipsniui kaupti likučius tiek drabužiuose, tiek pačioje mašinoje.
Kodėl pilti tiesiai ant skalbinių – prasta mintis
Grįžkime prie to ryto judesio. Kai gelis patenka tiesiai ant drabužių, jis pasiskirsto netolygiai.
Dalis jo susigeria į vieną vietą, o likusieji skalbiniai gauna per mažai. Tada ir atsiranda tos ryškesnės dėmės, dryžiai ir netolygios spalvos, kurios atrodo kaip audinio kaltė, nors iš tikrųjų yra tik paskirstymo problema.
Skirtame skyriuje viskas kitaip. Mašina paima gelį tinkamu ciklo momentu, atskiedžia jį vandeniu ir tolygiai paskleidžia po visą būgną. Rezultatas – švaresni, tolygiau išskalbti drabužiai ir ramybė, kad jais pasirūpinta teisingai.
Yra ir viena išimtis. Kai kurios gamintojų kapsulės ar tabletės iš tikrųjų dedamos tiesiai į būgną, po skalbiniais – taip nurodyta ant jų pakuotės, nes jų apvalkalas ištirpsta lėtai ir tolygiai. Tačiau tai galioja tik toms konkrečioms kapsulėms. Įprastas skystas gelis prie jų nepriskiriamas ir savo vietą turi tik stalčiuje.
Kaip išvalyti skalbiklio stalčių
Yra dar vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta – patį stalčių irgi reikia valyti.
Jame laikui bėgant kaupiasi sukietėjęs gelis ir minkštiklio likučiai. Jie trukdo tiksliam dozavimui ir gali sukelti nemalonų kvapą.
Jei mašina leidžia, stalčių išimk ir praskalauk po šiltu vandeniu. Minkštu šepetėliu išvalyk kampus ir minkštiklio skyrelį, kur likučiai kietėja greičiausiai. Nepamiršk ir angos, į kurią įstumiamas stalčius – ten irgi mėgsta kauptis pilkas gleivėtas sluoksnis, kurį daugelis pamato tik tada, kai pajunta drėgmės kvapą. Įsisenėjusiems nešvarumams padeda švelnus muilas ir trumpas pamirkymas. Prieš grąžindamas, stalčių gerai išdžiovink.
Nori greito patikrinimo? Kitą kartą prieš skalbdamas atidaryk stalčių ir pažiūrėk į du dalykus: ar gelį pili į II (arba B) skyrių ir ar pats stalčius švarus. Jei abu atsakymai „taip” – drabužiai išeis švaresni jau po pirmo skalbimo, o tie paslaptingi dryžiai pamažu dings visam.
