Dirbtuvėje nudilęs, plonas iki minimumo šlifavimo diskas paprastai keliauja tiesiai į metalo laužą. Palauk. Būtent toks diskas suvirintojui gali būti aukso vertės.
Nudėvėtas diskas plonas, standus ir vienodo storio — tai reiškia, kad iš jo išeina beveik tobulas tarpiklis skardai suvirinti. Jokių specialių matuoklių, jokių pirkinių: tik tai, kas dirbtuvėje jau guli po ranka ir laukė antro gyvenimo. Metodas paprastas, pigus ir lengvai pritaikomas, tačiau tarpiklio dydis svarbesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kodėl nudėvėtas diskas — puikus tarpiklis
Suvirinant ploną skardą svarbiausia — pastovus tarpas tarp detalių. Nuo jo priklauso, kaip sulis metalas, ar neprasimuš pro plyšį ir kaip galiausiai atrodys siūlė.
Senas diskas čia idealus, nes jo storis vienodas per visą plotą ir lengvai išmatuojamas. Padėjęs tokį gabalėlį, gauni nuspėjamą, pakartojamą tarpą net be matuoklio, o tai ypač svarbu dirbant su plonais lakštais, kur klysti negalima. Tai ypač pravartu, kai per dieną reikia suvirinti daug vienodų mazgų ir kiekvienas turi atrodyti taip pat.
„Anksčiau spėliodavau tarpą iš akies, o dabar tiesiog įstatau disko gabalėlį — ir viskas vienoda,” — pasakojo dirbtuvėje ne vienus metus praleidęs suvirintojas. Jis pridūrė, kad medžiaga pakankamai standi, kad išlaikytų tarpą spaudžiant gnybtams, ir pakankamai plona, kad tilptų į siaurą jungtį. Būtent dėl to metodas taip prigijo tarp brigadų, dirbančių su plonais lakštais.
Kaip padalyti diską į tarpiklius
Kai diskas nebetinka pjovimui, jį suskaidai į mažus gabalėlius pagal norimą tarpą.
Švarus lūžis ar kontroliuojamas skilimas duoda tinkamo dydžio tarpiklius be jokių įrankių. Fragmentas turi atitikti norimą tarpą, o didesniam plyšiui sudedi kelis gabalėlius vieną ant kito. Verta pasidaryti kelis skirtingo storio gabalėlius ir laikyti juos vienoje dėžutėje po ranka.
„Nereikia nieko itin tikslaus — dažniausiai užtenka lūžio per pusę ar per ketvirtį,” — paaiškino metalo darbus išmanantis meistras. Kiekvieną gabalėlį įstatai tarp ruošinių keliose vietose, kad tarpas liktų tolygus per visą siūlę. Skirtingo storio gabalėlius verta net paženklinti, kad greitai rastum reikiamą.
Koks tarpas tinka plonai skardai
Plonai skardai tarpą verta parinkti sąmoningai dar prieš suvirinant, nes net menkas skirtumas keičia šilumos kontrolę ir siūlės išvaizdą.
Siauresnė anga greičiau sulydo ir riboja pradegimą, o kiek platesnė padeda sujungti kraštus be per didelio užpildo. Daugelis suvirintojų renkasi tarpą, artimą pačios skardos storiui, ir patikrina jį bandomuoju pritaikymu, kol dar galima ką nors pataisyti.
Svarbu per visą siūlę naudoti to paties dydžio tarpiklius — tada jungtis išlieka vienoda nuo krašto iki krašto, o darbas atrodo tvarkingesnis.
Kaip išdėstyti ir vėliau ištraukti
Tarpiklius dedi keliose vietose: prie abiejų galų ir tarpiniuose taškuose, ypač ilgesnėse skardose, kur metalas linkęs deformuotis nuo šilumos. Tolygus išdėstymas neleidžia siūlei susitraukti nevienodai ir palaiko lygiavimą per visą ilgį.
Kai siūlė sustingsta, gabalėlius ištrauki replėmis — dažniausiai jie patys atsilaisvina metalui vėstant. Jei kuris įstringa, į tarpą įstumi ploną plokštelę, plyšys prasiplečia, ir tarpiklis išsilaisvina, nepažeisdamas ką tik padarytos briaunos.
„Švariai ištraukti tarpikliai palieka lygų tarpą ir tvarkingą briauną — paskui malonu žiūrėti,” — pridūrė meistras. Šis mažas įprotis sutaupo laiko ir padeda dirbti tiksliau.
Kitą kartą, prieš mesdamas nudilusį diską į laužą, atidėk jį į šoną. Iš tos „šiukšlės” gausi tarpiklių visai partijai — ir suvirinsi švariau nei su brangiu matuokliu. Tokie smulkūs, patikrinti dirbtuvės įpročiai dažnai atskiria greitą, tvarkingą darbą nuo nuolatinio spėliojimo.
