„Vėl juoduoja apačia”, — apverčiau pomidorą ir parodžiau vyrui tamsią, įdubusią dėmę prie pat vaisiaus galo. Trečias tokį krūmą per savaitę.
Ilgai maniau, kad kaltos trąšos ar liga. Tik po kelerių metų supratau, kad viršūninis, arba žiedgalio, puvinys — visai ne infekcija. Tai ženklas, kad vaisiui pritrūko kalcio, o dažniausiai — ne todėl, kad jo nėra dirvoje. Ir gera žinia ta, kad išspręsti problemą galima net nepirkus jokių trąšų — tereikia suprasti, kas iš tikro vyksta.
Kaip atpažinti puvinį
Viskas prasideda nuo mažos tamsios dėmės vaisiaus apačioje, žiedgalio pusėje.
Iš pradžių ji nedidelė, bet po truputį didėja ir įdumba. Audinys pasidaro odinis, paskui minkštas ir supuvęs — toks pomidoras nebetinka valgyti. Pastebėti tai lengva per įprastą apžiūrą, ypač ant dar augančių vaisių. Svarbu nepainioti su liga: puvinys neplinta nuo vaisiaus ant vaisiaus, todėl purkšti fungicidais čia visiškai nėra ko.
Kuo anksčiau pamatai pirmą dėmę, tuo greičiau gali sustabdyti tolesnius nuostolius. Jau pažeistų vaisių išgelbėti nepavyks, bet naujus, dar tik mezgamus, apsaugoti visiškai realu, jei laiku pakeiti priežiūrą. Todėl reguliari apžiūra čia svarbesnė nei bet kokia trąša.
Kodėl kalcis nepasiekia vaisiaus
Tamsi dėmė beveik visada reiškia, kad kalcis nespėjo patekti į augantį vaisių.
Kartais tikrai trūksta kalcio dirvoje, bet kur kas dažniau kaltas stresas: netolygus laistymas, per spartus augimas ar perkaitęs šiltnamis. Tada net esant kalcio dirvoje, augalas nespėja jo perkelti ten, kur reikia. Ypač dažnai tai nutinka, kai po sausros staiga gausiai palaistoma — vaisius auga šuoliais, o kalcis nespėja paskui.
„Žmonės puola purkšti visokių trąšų, o reikia tik tolygaus laistymo”, — sako daržininkas Mindaugas. „Kalcis keliauja su vandeniu. Nėra pastovaus vandens — nėra ir kalcio vaisiuje.” Būtent nereguliarus laistymas dažniausiai ir yra tikroji priežastis.
Ką daryti su kalciu
Jei kalcio tikrai trūksta, padeda grynas kalcio papildas — be pridėto azoto.
Lietuvos sodo centruose tam tinka kalcio nitratas ar lapams purškiamas kalcio tirpalas. Svarbu vengti mišrių, azotu gausių trąšų: azoto perteklius skatina spartų augimą ir dar labiau pablogina puvinį. Kartu su papildu palaikyk pastovią dirvos drėgmę — be jos jokie milteliai nepadės. Laistyti geriau rečiau, bet gausiai ir tolygiai, o ne po truputį kas dieną, kad drėgmė šaknų zonoje nešokinėtų.
„Tai net purkšti nebūtina?” — nustebo žmona. Dažnai tikrai ne — mulčas aplink krūmą, sulaikantis drėgmę tolygiai, padaro pusę darbo. Kita pusė — kantrybė laistant vienodai, o ne tada, kai prisimeni.
Kodėl lauko pomidorai pūva rečiau
Lauke pomidorai serga rečiau nei sandariame šiltnamyje.
Priežastis — natūralūs dienos ir nakties temperatūros svyravimai. Vėsesnės naktys ir šiltesnės dienos padeda kalciui judėti augale tolygiu ritmu, todėl tamsios dėmės atsiranda rečiau. Šiltnamyje tą patį galima atkurti: prieš vakarą praverk duris ar angas, kad įkaitusi šiluma pasišalintų ir naktį būtų vėsiau. Jei lauko oras dar labai šiltas, konstrukciją galima palikti atvirą ir per naktį. Ta pati vėsa, kuri lauke ateina savaime, šiltnamyje tampa tavo rankų darbu.
Po tų kelerių metų bandymų dabar darau paprastą dalyką — laistau pastoviai, naktimis vėdinu šiltnamį ir nebeperšeriu azoto. Ir pomidorų apačios pagaliau liko švarios, be nė vienos juodos dėmės. Pasirodo, sprendimas buvo ne buteliuke, o įprotyje — reguliariame laistyme ir vėsesnėse naktyse, kurių augalui iš tikro ir reikėjo.
