Smulkus voratinklis agurkų apačioje — kol pastebėsite, erkutės jau valdys visą lysvę

kaimyno agurkus užpuolė voratinklinės erkės

Viena patelė per savaitę padeda šimtus kiaušinėlių. Per dvi savaites — kolonija apima visą krūmą. Per tris — lysvė atrodo taip, lyg kas būtų ją nuplikęs karštu vandeniu.

Voratinklinės erkutės yra vienas klastingiausių agurkų kenkėjų. Ne todėl, kad stiprios — o todėl, kad nematai jų tol, kol jau per vėlu.

Kaip atrodo pirmieji požymiai

Erkutės įsikuria apatinėje lapų pusėje — ten, kur niekas reguliariai nežiūri. Jos perveria audinius ir minta sultimis, palikdamos blyškias dėmeles, kurios iš viršaus atrodo kaip paprastas lapų nuovargis.

Kitas žingsnis — smulkus voratinklis tarp lapų gyslų. Tada susisukę kraštai. Pageltimas. Sudžiūvimas.

„Aš galvojau, kad agurkams trūksta vandens,” prisipažino viena daržininkė. „Laistydavau vis daugiau. O iš tikrųjų — erkutės siurbė sultis greičiau, nei aš spėjau pilti.”

Kol simptomai tampa akivaizdūs plika akimi — kolonija jau persikėlė ant stiebų ir jaunų vaisių.

Kodėl jos plinta taip greitai

Šilta, apsaugota aplinka — ypač šiltnamis — yra idealios sąlygos. Erkutės dauginasi gausiai, slepiasi lapijos apačioje ir beveik neturi natūralių priešų uždarose erdvėse.

Mažas dydis leidžia kolonijai augti nepastebimai. Kol sodininkas pastebi voratinklį — kenkėjai jau persikėlė iš vieno augalo į kitą. Virkštynai liečiasi tarpusavyje, ir erkutėms nereikia nė vėjo — jos tiesiog pereina.

Todėl reguliarus lapų apatinės pusės tikrinimas yra ne rekomendacija, o būtinybė. Kas antrą dieną. Kas trečią — jau rizika.

Pirmas žingsnis — švelnus amoniako tirpalas

Kai požymiai dar ankstyvieji, prieš plitimą galima naudoti paprastą buitinį amoniaką. Dozė: 5 ml amoniako 1 litrui vandens.

Prieš naudojant — pirmiausia pašalinti nudžiūvusius lapus ir voratinklius rankomis. Tada tirpalu palaistyti šaknų zoną ir šalia esantį dirvožemį, kur erkutės slepiasi.

Kartoti kas tris dienas, kol simptomai mažėja. Purkšti geriausia debesuotu oru — tiesioginė saulė gali sukelti lapų nudegimą ir papildomą stresą augalui.

„Po trečio karto erkučių beveik neliko,” pasakojo daržininkė. „Bet svarbu nepamiršti — jei sustosi per anksti, jos grįžta.”

Kitos buitinės priemonės

Jei amoniako nenorite arba reikia pakaitų:

Vandenilio peroksido tirpalas — 30 ml trijų procentų peroksido litrui vandens — tinka laistymui aplink augalų pagrindą. Tabako dulkės — galima barstyti ant dirvos arba užpilti vandeniu, nukošti ir purkšti. Jos parduodamos sodininkystės parduotuvėse kaip natūralus kenkėjų atbaidymas.

Žolelių užpilai taip pat padeda: medetkų žiedai, svogūnų ir česnakų lukštai, kiaulpienių žalumynai arba rūgštynių šaknys užpilamos vandeniu, nukošiamos ir naudojamos lapams apdoroti.

Visos procedūros kartojamos kas tris dienas. Pirmiausia — pašalinti negyvus lapus ir voratinklius. Tada — apdoroti.

Jei namuose yra augintinių — dirbant su amoniaku ar peroksidu laikykite gyvūnus atokiau nuo apdorotų lysvių, kol tirpalas įsigeria.

Kada buitinių priemonių nebepakanka

Kai erkutės jau ant stiebų, vaisių ir kelių augalų vienu metu — švelnus metodas nebepajėgs. Šiltnamiuose tai nutinka ypač greitai.

Tokiu atveju reikia biologinio preparato arba cheminio akaricido, naudojamo griežtai pagal etiketę. Svarbu atkreipti dėmesį į netoliese esančius pasėlius ir apdulkintojus — ne visos priemonės tinka šalia žydinčių augalų.

„Geriau vieną kartą padaryti tvarkingai,” atsiduso daržininkė, „nei dešimt kartų — per vėlai.”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like