Iškračiau rašiklių stalčių ant stalo. Dvidešimt trys tušinukai. Rašė keturi. Devyniolika jau keliavo šiukšlių dėžės link, kai prie stalo prisistatė sūnus ir čiupo saują spalvotų korpusų.
„Mama, čia gi kojos robotui!” – pranešė jis tokiu tonu, lyg būčiau ketinusi išmesti lobį.
Robotas tą vakarą iš tiesų atsirado. O aš pradėjau skaičiuoti, kiek dar darbų gali atlikti rašiklis, kuris neberašo. Priskaičiavau septynis.
Sode – žymekliai, kurių neišdildys lietus
Tuščias korpusas yra paruoštas sodo žymeklis: užrašote veislę permanentiniu markeriu tiesiai ant plastiko ir įsmeigiate prie daigo. Popierinė etiketė po pirmo lietaus virsta koše, o plastikas laikosi visą sezoną – nei saulė, nei laistymas jam nė motais.
Kad žymekliai geriau matytųsi tarp lapų, apvyniokite juos ryškia izoliacine juosta. Skirtingos spalvos gali žymėti skirtingas veislių grupes – ir lysvėse atsiranda sistema be jokių išlaidų.
Vaikų dirbtuvėlės: robotai, gyvūnai, mašinos
Prieš atiduodant rašiklius vaikams, suaugusiojo darbas – išimti šerdeles ir švitriniu popieriumi nulyginti aštrius nupjautus kraštus. Toliau prasideda vaizduotė: korpusai tampa robotų kojomis, mašinų rėmais ar tiltais, dangteliai – akimis ir kepurėmis, o popierius pridėlioja ausis, sparnus ir uodegas.
Kamštelis nuo buteliuko – ratas, kartono gabalas – kėbulas. Tokie darbeliai lavina kirpimą ir klijavimą, o kainuoja lygiai nieko.
„Parduotuvėje tokio nenupirksi”, – rimtai pareiškė sūnus, statydamas savo robotą ant lentynos garbingiausioje vietoje.
Papuošalai ir dekoras kantriems
Spalvotus korpusus galima supjaustyti į žiedelius ir suverti ant valos ar elastinio siūlo – gaunasi ryškios apyrankės, kokių tikrai neturi niekas kitas. Kraštus būtina nušvelninti švitriniu popieriumi, kad nebrėžtų odos.
Iš ilgesnių dalių dėliojami sienų raštai ant kartono pagrindo, o vienas tvirtesnis rašiklis gali tapti net savadarbio laikrodžio rodykle. Nudažius viską viena spalva, dirbinys atrodo kaip pirktas dizaino krautuvėlėje.
Laistymo sistema iš nieko
Netikėčiausias panaudojimas – lašelinė. Išvalyti korpusai supjaustomi į trumpus vamzdelius ir sandariai įstatomi į skylutes plastikinio butelio kamštyje ar sienelėje. Butelis pripilamas vandens, paguldomas prie daigų, ir kiekvienas vamzdelis lėtai girdo savo augalų eilę.
Balkono lysvei ar daigų dėžei tokios sistemos visiškai užtenka, o atostogų savaitgalį ji pavaduoja jus prie laistytuvo.
Vyras, radęs mano konstrukciją balkone, ilgai tylėjo.
„Tu iš tušinukų laistymą pasidarei?” – paklausė jis. Balse buvo daugiau pagarbos nei abejonės.
Devyniolika neberašančių rašiklių pas mus virto žymekliais, robotu, apyranke ir laistymo sistema – iki šiukšlių dėžės nenukeliavo nė vienas. Smulkmena, bet būtent iš tokių smulkmenų susideda namai, kuriuose daiktai turi antrą gyvenimą. O kiek neberašančių rašiklių šiuo metu guli jūsų stalčiuje?
