„Ką čia neši, į kompostą?” — paklausė žmona, matydama glėbį nuskintų pomidorų viršūnių. Nešiau, bet sustojau.
Tos viršūnės, kurias metame be gailesčio, dar spėja pasitarnauti daržui. Ir ne vienu būdu, o iškart keturiais. Svarbu tik viena — imti sveikas, o ne ligotas viršūnes, kad su jomis nepaskleistum grybelio.
Mulčias aplink krūmus
Paprasčiausias būdas — pakloti viršūnes kaip mulčią aplink uogakrūmius.
Jos laiko dirvoje drėgmę, švelnina temperatūros šuolius, o irdamos prideda organinės medžiagos. Krūmui gera, o tau — viena šiukšlių krūva mažiau.
„Ir nesupūs viskas?” — suabejojo bičiulis. Sveikos viršūnės tik pamažu sunyksta ir pavirsta maistu dirvai. Tik ligotų augalų lapų taip nenaudoju — juos verčiau sudeginti.
Maistinga arbata augalams
Antras būdas — užpilas, kurį sodininkai vadina žolelių arbata.
Indą maždaug trečdaliu pripildau susmulkintų viršūnių, užpilu vandeniu ir palieku šiltoje vietoje maždaug savaitei. Paskui skystį nukošiu ir prieš laistydamas atskiedžiu vandeniu santykiu vienas su dešimt.
Toks užpilas aprūpina augalus mikroelementais ir skatina tolygesnį augimą. Nemokamai ir be jokių parduotuvės trąšų.
Natūralus purškalas nuo kenkėjų
Trečias būdas įdomiausias. Iš viršūnių galima pasidaryti purškalą, atbaidantį kenkėjus.
Susmulkintas viršūnes kelias dienas mirkau vandenyje, kol skystis pasidaro stiprus ir aitrus. Nukošiu, atskiedžiu ir supilu į purkštuvą. Purškiu ant lapų ramų, sausą rytą.
Bet čia svarbu saikas ir atsargumas. Nepurškiu ant žydinčių žiedų, kur renkasi bitės, o naminius gyvūnus tuo metu laikau atokiau — pomidorų lapuose yra augalui savų, bet gyvūnams nemalonių medžiagų.
Pelenai su kaliu
Ketvirtas būdas lieka sezono pabaigai. Kai purškalo nebereikia, sausas viršūnes galima sudeginti.
Visiškai sudegusius pelenus persijoju per smulkų sietą. Juose gausu kalio ir mineralų — puiki trąša pomidorams, paprikoms, baklažanams ir bulvėms.
Beriu saikingai, aplink augalus arba lengvai įmaišau į dirvą. Perdozuoti nereikia — pelenai stiprūs, o gerų dalykų irgi galima duoti per daug.
Taigi tą glėbį viršūnių aš galiausiai parsinešiau atgal. Nuo tada į kompostą jų nebemetu — kiekviena sauja dar turi ką duoti daržui. Žmona tik gūžteli pečiais: keista, bet veikia.
