Minus penkiolika laipsnių yra ta riba, ties kuria medžiagos ima elgtis nevienodai. Viena lieka lanksti, kita sukietėja tiek, kad ją galima sulaužyti, trečia paprasčiausiai suledėja kartu su savo įgertu vandeniu. Lietuvoje tokių dienų per žiemą būna nedaug, bet būtent jos ir parodo, už ką buvo sumokėta.
Toliau — trumpas palyginimas ir tai, ką verta patikrinti prieš užsakant.
Tekstiliniai: patogūs iki pirmo lapkričio
Privalumas akivaizdus — jie tylūs, minkšti ir gerai atrodo naujame automobilyje.
Trūkumas prasideda tada, kai į saloną patenka sniegas. Pluoštas sugeria drėgmę ir laiko ją savyje, o džiūsta lėtai, ypač jeigu automobilis stovi lauke ir naudojamas kasdien.
Antra problema — jie neturi jokios ribos. Ištirpęs vanduo tiesiog nuteka į šonus ir po sėdynėmis.
Trečia — valymas. Norint juos išvalyti iki galo, reikia cheminio valymo arba ekstraktoriaus, o tai jau atskira paslauga su savo kaina.
Guminiai: sandarūs, bet sunkūs
Klasikinis sprendimas, kuris savo darbą atlieka. Vanduo lieka viršuje, valymas paprastas.
Silpnoji vieta — elgesys šaltyje. Pigesnės PVC pagrindo atmainos per didesnį šaltį sukietėja ir nustoja lankstytis, o lenkiamos gali įtrūkti ties kraštu.
Antras dalykas — svoris. Keturių kilimėlių komplektas gali sverti kelis kilogramus daugiau, o tai jaučiasi kiekvieną kartą juos išimant ir plaunant.
Trečias — kvapas. Pigi medžiaga šiltą dieną saulėje išskiria būdingą aitrų kvapą, kuris salone laikosi savaitėmis.
Polimeriniai: kodėl jie atsirado
Jeigu vertinama tik pagal elgesį šaltyje, polimeriniai automobiliu kilimeliai atsiduria priekyje dėl vienos savybės — uždarų porų struktūra vandens neįgeria iš principo, todėl nėra kam suledėti nei kilimėlio viduje, nei po juo.
Medžiaga gaminama iš polietileno ir vinilacetato junginio. Ji lengva, lanksti neigiamoje temperatūroje ir nekvepia taip, kaip pigus PVC.
Antra jos savybė matoma iš karto — korio arba rombų reljefas. Purvas ir vanduo nukrenta į ląsteles ir lieka ten, o paviršius, ant kurio stovi batas, išlieka palyginti sausas.
Valymas trunka minutę. Kilimėlis ištraukiamas, apverčiamas, iškratomas arba nuplaunamas vandeniu ir grąžinamas atgal beveik iš karto.
Kas iš tikrųjų svarbiau už medžiagą
Tinkamumas modeliui. Universalus kilimėlis, kirptas žirklėmis, niekada nepriglunda prie grindų kontūro, o vairuotojo pusėje tai jau ne estetikos klausimas.
Slystantis arba per didelis kilimėlis gali pakilti ir užstrigti po pedalu. Tai viena iš tų retų smulkmenų, dėl kurių pasaulyje buvo skelbiamos automobilių atšaukimo akcijos, todėl fiksavimas prie grindų kabliuko yra ne priedas, o būtinybė.
Antra taisyklė iš tos pačios srities — niekada nekloti naujo kilimėlio ant seno. Du sluoksniai juda vienas kito atžvilgiu ir sukuria būtent tą situaciją, kurios siekiama išvengti.
Kiek tokia danga realiai tarnauja
Įprastu naudojimu polimerinė danga išlieka tinkama kelerius metus, o dažnai ir visą automobilio laikymo laikotarpį.
Nusidėvėjimas matomas ne pagal įbrėžimus, o pagal du dalykus. Pirma — ar reljefas dar gilus, ar jau nusitrynęs iki lygaus paviršiaus vairuotojo kulno vietoje. Antra — ar kilimėlis vis dar laiko formą ir priglunda prie kontūro.
Kai reljefo nebelieka, danga nustoja atlikti savo pagrindinę funkciją, nors atrodo dar visai neblogai. Tai vienintelis požymis, kurį verta tikrinti kartą per metus.
Ką patikrinti prieš užsakant
Ar kilimėlis pagamintas konkrečiam modeliui ir metams, o ne „panašiam” kėbului.
Kokio aukščio yra pakelti kraštai. Nuo jų priklauso, kiek vandens telpa nenutekant į šonus.
Ar yra tvirtinimo taškai, atitinkantys automobilio grindų kabliukus.
Kokia medžiagos storis ir ar po juo lieka laisvos vietos pedalams. Per storas sluoksnis siaurame salone keičia kojų padėtį.
Ar komplekte yra antros eilės dalis ir ar ji vientisa, ar iš dviejų dalių. Vientisa geriau sulaiko drėgmę per vidurinį tunelį.
Kokia garantija ir kur pagaminta. Vietinė gamyba paprastai reiškia, kad brokuota detalė keičiama be mėnesio laukimo.
Smulkmena, kurią pastebi tik po metų
Spalva. Juoda praktiškiausia, bet ant jos matosi druskos apnašos, o šviesesni kraštai vizualiai išplečia saloną ir mažiau rodo dulkes.
Antra smulkmena — kraštų kontrastas. Skirtingos spalvos apvadas atrodo tvarkingiau tada, kai jis dera prie salono siūlių, o ne prie kėbulo spalvos.
Kaip prižiūrėti, kad ištvertų ilgai
Žiemą — išimti ir iškratyti bent kartą per savaitę. Druskos tirpalas, likęs ląstelėse, palaipsniui palieka baltą apnašą.
Plauti šiltu, o ne karštu vandeniu. Aukšta temperatūra polimerinę medžiagą gali deformuoti, o forma yra pagrindinė jos vertė.
Nedžiovinti ant radiatoriaus ar prie karšto oro srauto dėl tos pačios priežasties. Užtenka palikti stačiai atremtus kelioms valandoms.
Vengti tirpiklių, benzino ir stiprių šarmų. Neutralus automobilių ploviklis arba paprastas muilo tirpalas padaro tą patį darbą be rizikos.
Ir grąžinti tik visiškai sausus. Drėgnas kilimėlis, uždėtas atgal, tiesiog perkelia problemą ten, kur jos norėta išvengti.
Praktinė išvada
Medžiagų hierarchija čia gana aiški, bet ji nėra svarbiausia.
Blogai priglundantis brangus kilimėlis pralaimi gerai priglundančiam pigesniam, nes apsauga prasideda nuo kontūro, o ne nuo kainos.
Todėl pirmas klausimas visada yra ne „iš ko pagaminta”, o „ar tai tikrai skirta mano automobiliui”. Antrasis klausimas apie medžiagą jau tik patikslina atsakymą.
