Ar kada susimąstėte, kodėl per audrą žaibas vis pataiko į tą patį medį kieme? Tai ne atsitiktinumas. Kai kurios medžių rūšys žaibą tarsi pačios prisišaukia – ir jei jos auga prie pat namo, rizika didesnė, nei atrodo.
Trys tokie medžiai išsiskiria labiausiai: ąžuolas, tuopa ir gluosnis.
Kodėl būtent šie trys
Visi trys yra aukšti, sultingi ir gerai praleidžia elektrą. Jų lajos dažnai iškyla virš aplinkinės augmenijos ir tampa ryškiu tašku, į kurį žaibas smogia pirmiausia.
Viduje esantis vanduo ir sula gerina laidumą, todėl iškrova lengviau keliauja kamienu žemyn. Atviroje sodyboje toks medis tampa savotišku žaibolaidžiu – tik neapsaugančiu, o priešingai, pritraukiančiu pavojų arčiau namo. O pavojus čia ne tik pačiam medžiui: iškrova gali peršokti į netoliese esantį pastatą, elektros instaliaciją ar žmones, atsidūrusius greta.
Kiekvienas savaip pavojingas
Ąžuolas rizikingas dėl aukščio, masės ir plačios lajos. Kai žaibas trenkia, srovė teka kamienu ir šaknimis, o mediena gali suskilti ar net visiškai lūžti.
Tuopa auga greitai ir dažnai išstypsta aukšta bei liekna, su dideliu drėgmės kiekiu – tikras taikinys. Po smūgio krenta šakos, skyla kamienas. Nulūžusi didelė šaka atviroje sodyboje gali pridaryti žalos ir toli nuo paties medžio. O jei toks medis auga prie takų ar poilsio vietos, per audrą ten geriau nesislėpti. Kelios minutės saugiai namie visada vertesnės nei paguoda po dideliu medžiu.
Gluosnis pavojingiausias prie vandens ar drėgno grunto. Jo šaknys nuolat siekia vandenį, o audiniai laidūs, todėl susidaro drėgmės prisotintas kelias iškrovai. Prie tvenkinio ar upės augantis gluosnis šiuo požiūriu yra bene rizikingiausias iš visų trijų – drėgna dirva ir sultingas medis kartu sudaro beveik idealų kelią elektrai. Todėl prie vandens šią rūšį verta laikyti kuo toliau nuo pastatų.
Ką rodo patirtis
Sodybose, kur šios rūšys pasodintos atvirai ir arti pastatų, žaibo smūgiai neretai kartojasi toje pačioje vietoje. Tai ne prietaras – tokį raštą lemia aukštis, drėgmė ir medžio padėtis. Kai vienas medis nuolat iškyla virš aplinkos ir stovi atvirai, jis tiesiog statistiškai dažniau atsiduria žaibo kelyje.
„Į medį prie namo trenkė jau antrą kartą“, – tokių pasakojimų kaimuose netrūksta. Ir beveik visada kalbama apie tuos pačius kelis medžius.
Ką sodinti vietoj jų
Saugesnis pasirinkimas – akacijos, beržai, tujos ir pušys. Jų aukštis, drėgmės savybės ir forma tiesioginio smūgio tikimybę mažina.
Akacijos ir beržai tinka vidutinio dydžio kiemams, o tujos bei pušys puikiai pasitarnauja kaip vėją laužianti gyvatvorė. Nė vienas medis nėra visiškai apsaugotas nuo žaibo, tačiau tinkamai parinkta rūšis ir vieta smarkiai sumažina tikimybę, kad audra baigsis suskilusiu kamienu prie pat sienos. Svarbu ir vieta: bet kurį medį verta sodinti atokiau nuo pastatų, takų ir vietų, kur renkasi žmonės. Taip pat padeda reguliarus genėjimas ir bendras kiemo planas, kuriame aukšti medžiai laikomi saugiu atstumu nuo gyvenamosios erdvės.
Jei ąžuolas ar gluosnis jūsų kieme jau auga arti namo, verta pasitarti su specialistu dėl žaibo apsaugos – kartais sprendimas yra ne kirsti medį, o įrengti žaibolaidį, kuris iškrovą saugiai nuvestų į žemę.
Tad prieš sodinant naują medį verta žvilgtelėti ne tik į grožį, bet ir į saugumą. O kokie medžiai auga prie jūsų namo – ar bent vienas iš šių trijų nestovi pavojingai arti sienos?
