Ant palangės stovi stiklainis. Jame — penkios tujos šakelės, pamerktos jau tris savaites.
Vanduo drumstas. Apatiniai spygliai paruduoja. Šaknų nėra ir nebus.
Šitas vaizdas kartojasi kiekvieną pavasarį, nes internete plinta patarimas tujos auginį šaknyti vandenyje. Su pelargonija tai veikia. Su spygliuočiu — beveik ne.
Kodėl vanduo netinka
Tujos auginys neturi tokių audinių, kurie greitai formuotų šaknis mirkstant. Užtat jis turi dervingą pjūvį, kuris stovinčiame vandenyje pradeda pūti anksčiau, nei spėja ką nors išleisti.
Praktika paprasta: vandenyje įsišaknija vienetai, ir tie patys dažniausiai žūva persodinami, nes vandeninės šaknys yra trapios ir dirvai nepritaikytos.
Substrate procesas visai kitoks. Šaknys formuojasi iš karto tokios, kokių reikia, ir persodinimas nesukelia šoko.
Kaip paimti auginį teisingai
Ūglis neatpjaunamas, o nuplėšiamas žemyn staigiu judesiu. Taip prie pagrindo lieka praėjusių metų medienos gabalėlis — vadinamoji pėdelė.
Būtent pėdelėje yra audinys, iš kurio spygliuočiai leidžia šaknis. Be jos sėkmė krenta kelis kartus.
Imama nuo sveiko 2–3 metų šoninio ūglio, 10–20 centimetrų ilgio. Jei pėdelė per ilga arba suplyšusi, ji tvarkingai patrumpinama aštriu, švariu peiliu.
Apatinis ketvirtadalis nuvalomas nuo spyglių, kad substrate nebūtų kam pūti. Viršūnės nekarpykite — būtent iš jos tuja ir augs, o nukirpta ji ilgai neatsigauna.
Substratas ir drėgmė, kurie nusprendžia viską
Terpė turi būti purios, nemaistingos struktūros: perplautas upės smėlis, durpių ir smėlio mišinys arba perlitas. Derlinga žemė šiame etape kenkia — ji laiko per daug vandens ir skatina puvinį.
Pjūvis pamerkiamas į įsišaknijimo miltelius. Lietuvoje jų parduoda beveik kiekviena gėlių parduotuvė, tinka ir SCHULTZ „Augink šaknis”, kurio aprašyme spygliuočiai nurodyti atskirai. Miltelių perteklius nukratomas — daugiau čia nereiškia geriau.
Auginys sodinamas 2–3 centimetrų gyliu, tarpai tarp eilučių apie 5 centimetrai.
Ir svarbiausia dalis: uždengti. Permatomas gaubtas, plėvelė ar perpjautas butelis. Santykinė oro drėgmė turi laikytis apie 90 %, ant spyglių nuolat matytis rasa, o substratas — būti drėgnas, bet ne permirkęs.
Vieta šviesi, tačiau be tiesioginės vidurdienio saulės. Po gaubtu ji iškepina auginius per vieną popietę.
Gaubtą kasdien verta pravėdinti bent pusvalandį. Uždaras, nejudančio oro mikroklimatas greitai virsta pelėsio lopšiu, ir tada žūva visa dėžutė iš karto.
Ko nedaryti, kol dar nevėlu
Trys klaidos kartojasi dažniausiai.
Nekelkite auginio tikrinti, ar yra šaknų — kaskart nutrūksta ką tik pradėję formuotis siūleliai. Signalas, kad pavyko, yra nauji ūgliai viršūnėje, o ne tai, ką pamatysite ištraukę.
Netręškite. Kelias savaites po įsišaknijimo trąšos tik degina jaunas šaknis, o auginys šiuo etapu maisto iš dirvos beveik neima.
Ir neskubėkite į lauką. Gaubtas nuimamas palaipsniui, kasdien vis ilgesniam laikui, per savaitę ar dvi.
Šį savaitgalį užtenka trijų dalykų: nuplėšti dešimt ūglių su pėdele, pripilti dėžutę smėlio su durpėmis ir uždengti plėvele. Įsišaknijimas užtruks kelias savaites, bet iš dešimties auginių paprastai lieka septyni ar aštuoni — o tai jau visa gyvatvorės eilė už kelių eurų.
