Sąrašas keliauja iš vieno tinklalapio į kitą jau kelerius metus. Kalba daugiau, nei klauso. Neigia klaidas. Vartoja įmantrius žodžius. Komplikuoja paprastus darbus.
Ir prierašas: taip elgiasi žemo intelekto žmonės.
Skaitant tokį sąrašą sunku atsispirti — beveik kiekvienas iškart prisimena konkretų pažįstamą. Bėda ta, kad nė vienas iš aštuonių punktų su intelektu nesusijęs.
Ką matuoja intelektas ir ko nematuoja
Pažintiniai gebėjimai — tai darbinė atmintis, apdorojimo greitis, abstraktus mąstymas. Šitie dalykai matuojami testais ir su elgesiu prie stalo turi nedaug bendro.
Kalbumas, gynybiškumas, poreikis pasirodyti — visai kita sritis. Tai asmenybės ir savireguliacijos klausimai.
Todėl aštuoni sąrašo punktai kai ką iš tiesų rodo. Tik visai ne tai, kas parašyta antraštėje, ir dažniausiai ne apie protą.
Ką jie rodo iš tikrųjų
Kalbėjimas daugiau, nei klausymasis, dažniausiai reiškia nerimą tyloje. Pauzė pokalbyje kai kuriems žmonėms atrodo kaip atmetimas ar nepritarimas, todėl ji skubiai užpildoma bet kuo, kas ateina į galvą.
Įmantrūs žodžiai — nesaugumas dėl kompetencijos. Žmogus, kuris jaučiasi tvirtai, kalba paprastai, nes jam nereikia nieko įrodinėti. Tai pastebėta seniai ir veikia abiem kryptimis: perkrauta kalba dažniausiai slepia baimę pasirodyti nepakankamam, o klausytojui atrodo priešingai, nei tikėtasi — mažiau įtikinamai, o ne labiau.
Gynybiška reakcija į kritiką — trapi savivertė. Ne kvailumas, o giliai įsišaknijęs įsitikinimas, kad klaida prilygsta vertės praradimui kitų akyse.
Gyrimasis prieš rezultatus — pritarimo poreikis. Paskelbtas planas duoda socialinį atlygį iškart, nors darbo dar niekas nepadarė, ir kaip tik dėl to motyvacija jį daryti dažnai sumažėja.
Paprastų darbų komplikavimas — dažnai nerimo simptomas arba tiesiog nepasitikėjimas savo sprendimu. Papildomi žingsniai kuria kontrolės jausmą.
O svetimų nuomonių atmetimas dažniausiai reiškia, kad žmogus savo požiūrį yra susiejęs su savo verte. Sutikti su kitu tada atrodo nebe kaip mąstymo pakeitimas, o kaip pralaimėjimas.
Kodėl tokie sąrašai populiarūs
Jie duoda malonų jausmą. Skaitant iškart aišku, kad pats į nė vieną punktą nepatenki, o kelis pažįstamus atpažįsti per sekundę.
Tai vadinama patogia asimetrija: savo elgesį aiškinamės aplinkybėmis, o kitų — charakteriu. Tas pats žmogus, kuris pertraukinėja pokalbį, apie save pasakys „šiandien buvau susijaudinęs”, o apie kitą — „jis tiesiog toks”.
Sąrašai su „žemo intelekto ženklais” tą polinkį tik įtvirtina.
Kur šitas sąrašas realiai pravartus
Nemaloni dalis: aštuoni punktai vis dėlto naudingi — tik nukreipti į save, o ne į kitus.
Jei pastebite, kad pokalbyje neištveriate tylos, tai informacija apie jūsų nerimą. Jei po kritikos pirmoji reakcija yra teisintis, tai informacija apie savivertę, o ne apie kritiką.
Ir dar vienas dalykas, kurio sąraše nėra. Beveik visi išvardyti įpročiai stiprėja tada, kai žmogus pavargęs, patiria stresą arba jaučiasi nesaugus grupėje. Tas pats žmogus ramioje aplinkoje elgiasi visai kitaip.
Todėl kitą kartą, pamatę tokį sąrašą, pabandykite vieną dalyką. Perskaitykite jį pakeitę antraštę į „aštuoni ženklai, kad žmogus jaučiasi nesaugiai”. Ar bent vienas punktas nuo to nustoja tikti?
