— Mesk į ryžius. Iki ryto išdžius.
Šitą sakinį per gyvenimą girdėjau bene dešimt kartų. Prie ežero, prie kriauklės, prie balos kieme. Visada tuo pačiu tonu — tokiu, kuriuo sakomi neginčijami dalykai.
Ir beveik visada telefonas paskui vis tiek keliaudavo į servisą.
Ką ryžiai iš tikrųjų sugeria
Ryžiai sugeria drėgmę. Tai tiesa, ir būtent dėl to mitas gyvas.
Bėda ta, kad jie sugeria tik paviršinę drėgmę — tą, kuri yra aplink įrenginį, o ne jame. Vanduo, patekęs po ekranu, į plyšius ir aplink vidines dalis, lieka ten gulėti nepaisant to, kiek valandų telefonas prasėdėjo dubenyje.
Rezultatas paprastas: korozija ir trumpasis jungimas prasideda viduje, kol išorė atrodo visiškai sausa.
Didieji gamintojai šio metodo tiesiogiai nerekomenduoja. Priežastis dar viena — ryžių dulkės ir krakmolas gali patekti į jungtis bei garsiakalbius ir sukurti antrą problemą ten, kur pirmosios dar nebuvo.
Pirmos penkios minutės sprendžia daugiau nei visa naktis
Noras kažką daryti yra suprantamas. Tik daryti reikia kitką.
Pirmas žingsnis — nedelsiant išjungti telefoną. Ne užrakinti ekraną. Išjungti visiškai, kad nebūtų maitinimo trumpajam jungimui.
Toliau nuimamas dėklas, ištraukiamas SIM kortelės stalčiukas, atminties kortelė ir visi priedai. Kuo daugiau angų atviros, tuo greičiau vyksta džiūvimas.
Išorinė drėgmė nuvaloma minkšta, pūkelių nepaliekančia šluoste.
Tada telefonas padedamas sausoje, vėdinamoje vietoje ir paliekamas ramybėje. Nekraunamas. Nespaudinėjamas. Nedžiovinamas plaukų džiovintuvu, nes karštas oras varo drėgmę gilyn.
Taip pat neverta telefono kratyti, pūsti į jungtis suslėgtu oru ar dėti ant radiatoriaus. Kiekvienas iš šių veiksmų vandenį pastumia toliau į vidų, o ne išleidžia lauk.
Silikagelis geresnis, bet ne stebuklas
Tie maži baltų rutuliukų maišeliai, kurie ateina su naujais batais, iš tiesų sugeria drėgmę efektyviau nei ryžiai. Jie tam ir sukurti.
Jokių dulkių, jokio krakmolo, greitesnis rezultatas.
Bet ir jie nepasiekia to, kas įstrigo po ekranu.
Silikagelis yra šiek tiek geresnis pasirinkimas. Ne sprendimas.
Atskira tema — vandeniui atsparūs telefonai. IP68 žymė reiškia laboratorinį testą su švariu vandeniu, o ne pažadą visam įrenginio gyvenimui. Sandarinimo tarpinės sensta, po kritimo ant asfalto atsiranda mikroskopinių tarpų, o sūrus ar chloruotas vanduo jas gadina greičiau. Todėl net ir „atsparų” telefoną po netikėto nardymo verta išjungti ir išdžiovinti.
Ženklai, po kurių delsti nebeverta
Į servisą reikia važiuoti tada, kai matomi požymiai, kad drėgmė pasiekė gilesnius komponentus: telefonas neįsijungia, garsas iškraipytas, kyla įkrovimo problemų arba ant jungčių matyti žalsvos apnašos.
Tai jau nebe paviršinė drėgmė.
Servise tokį telefoną išardo, kontaktus išvalo ultragarso vonelėje ir padengia apsauginiu sluoksniu. Bet tai veikia tik tol, kol korozija dar nesuėdė takelių pačioje plokštėje. Vėliau keičiami jau mazgai, ir kaina pasikeičia kelis kartus.
Atskirai — jei telefonas pateko į jūros vandenį, saldų gėrimą ar nešvarų vandenį. Druska ir cukrus korozija paverčia daug greičiau nei švarus vanduo, ir čia skaičiuojamos ne dienos, o valandos.
— Aštuoniasdešimt procentų atveža po trijų parų ryžiuose, — sakė servise dirbantis vaikinas, apversdamas mano telefoną rankose. — Ir tada jau nebėra ką valyti. Yra ką keisti.
Savo telefoną tada išgelbėti pavyko. Ne dėl ryžių — jų tiesiog neturėjau po ranka. Išjungiau, išėmiau kortelę, padėjau ant lentynos prie atviro lango ir tris dienas neliečiau.
Nuo tada dubenį su ryžiais matau tik ant stalo. Kur jam ir vieta.
