Močiutės pomidorai visada būdavo saldesni už kaimynų, o paslaptį ji laikydavo kibirėlyje prie šiltnamio. Jokios chemijos — tik keli paprasti dalykai iš virtuvės. Tik vėliau supratau, kad liepą pomidorui labiausiai trūksta trijų medžiagų: kalcio, magnio ir fosforo.
Ko pomidorui iš tikrųjų reikia liepą
Kalcis tvirtina ląstelių sieneles ir saugo nuo viršūninio puvinio — tos juodos dėmės vaisiaus apačioje. Magnis palaiko senesnius lapus žalius ir dirbančius, o fosforas maitina žydėjimą bei vaisių mezgimą.
„Trūksta vieno — krenta visas derlius“, — sako patyrę augintojai. Būtent liepą, per augimo įkarštį, šio trejeto poreikis didžiausias.
Kaip pasigaminti mišinį
Į kibirą vandens suberk susmulkintus kiaušinių lukštus arba kaulų miltus (kalcis ir fosforas) ir įmaišyk saują Epsomo druskos dėl magnio. Gerai išmaišyk, palik kelioms valandoms nusistovėti, o prieš naudojant pamaišyk dar kartą.
Epsomo druskos nepilk per gausiai — magnio perteklius sutrikdo dirvos pusiausvyrą. O jei namuose yra šuo, kaulų miltus užpilk žeme: jų kvapas vilioja gyvūnus, o suėdę didesnį kiekį jie gali apsinuodyti. Tokiu atveju saugiau rinktis lukštus.
Kaip ir kada tręšti
Mišinį pilk tiesiai prie augalo pagrindo, siauru žiedu maždaug per kelis centimetrus nuo stiebo, kad neapdegintum kamieno. Po to lengvai palaistyk, kad medžiagos pasiektų šaknis. Lapus palik sausus — taip mažiau ligų.
„Saikas pomidorams svarbesnis už dosnumą“, — pastebi sodininkai. Kartok kas 10 dienų: toks ritmas maitina tolygiai ir augalo neperkrauna.
Kada saikas svarbiau už uolumą
Daugiau — ne visada geriau. Perteklinis tręšimas veja lapiją, bet ne vaisius, o dirvą tik alina. Jei pomidorai ir taip vešlūs, sumažink dozę. Mulčias iš šiaudų ar susmulkintų lapų (5–7 cm) palaiko drėgmę ir vėsias šaknis, o nuoseklus laistymas ryte saugo vaisius nuo trūkinėjimo.
Močiutė sakydavo paprastai: augalą maitink taip, kaip maitintum svečią — reguliariai, saikingai ir laiku. Būtent tas kantrus ritmas, o ne stebuklingi milteliai, ir subrandina saldžiausius pomidorus.
