„Jūsų akys tokios, kokios buvo prieš dvidešimt metų.”
Taip oftalmologas pasakė gydytojai, kuri pusmetį vartojo ašvagandą ir vieną dieną pastebėjo, kad skaitymo akinių ieško vis rečiau. Paskui — kad jų nebereikia visai.
Istorija skamba tobulai. Būtent todėl verta ją išnarstyti.
Kas iš tiesų yra ašvaganda
Tai adaptogenas — augalas, kuris teoriškai padeda organizmui lengviau pakelti stresą.
Ajurvedoje jis naudojamas šimtmečius. Vakarų moksle tirtas daugiausia dėl kortizolio, nerimo ir miego. Kelios nedidelės apimties studijos rodo, kad šioje srityje nauda gali būti reali.
Akys tose studijose neminimos beveik niekur.
Ką rodo tyrimai apie regėjimą
Egzistuoja tyrimai su pelėmis, kur ašvaganda vertinta dėl poveikio diabetinei retinopatijai — tinklainės pažeidimui, kurį sukelia cukrinis diabetas. Rodikliai buvo padrąsinantys.
Bet pelė nėra žmogus.
Nė vienas rimtas klinikinis tyrimas su žmonėmis neparodė, kad ašvaganda gerintų regėjimą, mažintų akinių poreikį ar saugotų nuo akių ligų. Amerikos nacionalinis papildomosios ir integracinės sveikatos centras sako tiesiai: įrodymų apie poveikį žmonėms nepakanka.
Tai reiškia ne „neveikia”. Tai reiškia „niekas rimtai netikrino”.
Kodėl ta gydytoja tikrai matė geriau
Presbiopija — su amžiumi silpstantis gebėjimas fokusuoti į artimus daiktus. Ji nedingsta savaime.
Bet artimo matymo aiškumas svyruoja kur kas labiau, nei įsivaizduojame. Jis priklauso nuo apšvietimo, nuo akių sausumo, nuo nuovargio, nuo miego kokybės, nuo kraujospūdžio.
Ašvaganda gerina miegą. Geriau išsimiegojęs žmogus mažiau įtempia akis. Vyzdys reaguoja kitaip, ašarų plėvelė stabilesnė, tekstas atrodo aiškesnis.
Poveikis tikras. Grandinė ilga. Ir tai visai kas kita nei „žolelė atkuria regėjimą”.
Kam ašvagandos vartoti negalima
Šitą dalį papildai reklamuoja rečiausiai.
Ašvaganda veikia skydliaukės hormonus — sergantiems jos ligomis arba vartojantiems levotiroksiną vartoti be gydytojo žinios nedera. Skandinavijos ir kitų šalių institucijos yra užfiksavusios pavienių kepenų pažeidimo atvejų.
Nėščiosioms ji draudžiama. Vartojantiems raminamuosius ar migdomuosius poveikis gali susisumuoti. Autoimuninės ligos — dar viena priežastis pirma pasitarti.
Papildas nėra vaistas. Bet tai nereiškia, kad jis neturi poveikio.
Ašvaganda gali padėti miegoti. Miegas gali padėti akims. Tarp šių dviejų sakinių ir tos antraštės apie dvidešimt metų atgal telpa visa atsargumo bedugnė.
Kas laukia stebuklo — nusivils. Kas laukia geresnio miego — galbūt ne. O tas, kuriam sunku skaityti smulkų šriftą, pirmiausia turėtų nueiti pas oftalmologą, o ne į papildų lentyną. Kartais už blogėjančio artimo matymo slepiasi ne amžius, o glaukoma, katarakta ar tas pats diabetas, kurio žmogus dar nežino turįs.
