Prekystalio kairėje — tunas. Dešinėje — vaivorykštinis upėtakis, dvigubai pigesnis, su rausvu minkštimu ir aiškiomis, dar iškilusiomis akimis.
Dauguma pirkėjų pasuka į kairę, nes tunas skamba rimčiau.
O gyvsidabrio jame gali būti dešimtis kartų daugiau.
Kodėl viena žuvis kaupia, o kita ne
Gyvsidabris keliauja maisto grandine aukštyn ir kaupiasi. Kiekvienas plėšrūnas surenka tai, ką sukaupė jo grobis. Reiškinys vadinamas biomagnifikacija.
Tunas, ešeriai, ryklys, upėtakis iš vandenyno gelmių — visi jie yra grandinės viršuje ir gyvena ilgai. Kuo ilgiau žuvis gyvena, tuo daugiau spėja sukaupti.
Vaivorykštinis upėtakis auga tvenkiniuose, minta pašaru, o pjaunamas sulaukęs vienų dvejų metų. Grandinėje jis stovi žemai. Laiko kaupti neturi.
Būtent todėl tai viena švariausių žuvų, kurias apskritai galima nusipirkti.
Ką reiškia „lašišinis upėtakis”
Nieko. Tai prekybinis pavadinimas, ne atskira rūšis.
Tas pats vaivorykštinis upėtakis, tik šertas pašaru su astaksantinu — natūraliu pigmentu, kurį laisvėje žuvis gauna su vėžiagyviais. Minkštimas parausta.
Lašiša jį gauna lygiai taip pat. Skirtumas tik tas, kad už žodį „lašišinis” prekystalyje prašoma brangiau.
Lietuvoje upėtakiai auginami tvenkinių ūkiuose — šviežumo klausimas čia sprendžiamas paprasčiau nei su jūros žuvimi.
Kur upėtakis pralaimi
Sąžiningumo dėlei: omega-3 riebalų rūgščių jame mažiau nei lašišoje. Maždaug perpus.
Riebalų kiekis apskritai kuklesnis, todėl ir kalorijų mažiau, bet tie, kas žuvį valgo būtent dėl omega-3, turėtų valgyti ją dažniau arba derinti su silke ir skumbre. Beje, silkė šiuo požiūriu pranoksta daugelį brangesnių žuvų.
Kaip atpažinti šviežią
Akys iškilusios ir skaidrios. Įdubusios, drumstos — ne.
Žiaunos ryškiai raudonos. Rusvos ar pilkšvos reiškia, kad žuvis guli jau kelias dienas.
Paspaudus pirštu minkštimas turi atšokti. Jei lieka duobutė — palik.
Kvapas turi būti švelnus ir vandeningas, ne aitrus. O žvynai — tvirtai priaugę, blizgantys.
Kepti geriausia švelnia kaitra. Filė ant keptuvės — kelios minutės iš odos pusės, apversti vieną kartą. Perkepta žuvis sausa, ir jokia citrina jos nebeišgelbės. Pasiruošusi ji tampa tada, kai minkštimas nustoja būti permatomas ir lengvai skyla į sluoksnius.
Prieskonių reikia mažai. Druska, citrina, šakelė čiobrelių.
Vienas žuvies pardavėjas Kaune tai paaiškino sakiniu, kurio nepamiršau.
„Brangi žuvis nereiškia švari. Kartais brangi žuvis tereiškia, kad ji ilgai gyveno.”
