Vakar rožės ūgliai buvo sveiki. Šiandien viršūnės aplipusios mažais žaliais amarais, o jaunas lapelis jau susisukęs.
Amarai dauginasi žaibiškai, tad delsti nevalia. Gera žinia – juos suvaldyti galima paprastu naminiu purškalu, be brangios chemijos.
Kuo amarai pavojingi
Amarai siurbia augalo sultis iš pačių gležniausių vietų – jaunų ūglių, pumpurų, lapų apačios.
Dėl to augimas silpsta. Lapai susisuka. Žydėjimas ir derlius menksta. Nusilpęs augalas tampa imlesnis ligoms, o kolonija greitai persimeta ant gretimų krūmų ir vaiskrūmių.
Todėl svarbiausia – pastebėti anksti. Kol amarų nedaug, augalai atsigauna greitai, o purškimo prireikia vos vieno.
Verta žinoti ir tai, kad amarai turi natūralių priešų – boružės ir jų lervos jų suėda daugybę. Jei sode jų yra, kartais užtenka tiesiog palaukti ar nuplauti amarus vandens srove, o purškalą laikyti atsargai stipresniam antplūdžiui.
Kaip paruošti purškalą
Reikės vos dviejų dalykų: amoniako ir indų ploviklio (arba skysto muilo).
Į indą įpilama 2 valgomieji šaukštai amoniako ir 1 valgomasis šaukštas ploviklio, tada užpilama 8–10 litrų šilto vandens. Maišoma, kol skystis tampa vientisas.
Amoniakas Lietuvoje parduodamas vaistinėse ir prekybos centruose, tad priemonė kainuoja centus. Muilas padeda tirpalui prilipti prie lapų, o ne nubėgti. Purškalą naudok iškart po sumaišymo, kol sudėtis dar tolygi.
Kaip purkšti teisingai
Purškiama nuo augalo apačios į viršų, kad padengtum ir lapų apačias, kur amarai mėgsta slėptis.
Geriau lengvai ir tolygiai, nei gausiai mirkyti. Šakas švelniai pakelk, kad atsivertų paslėptos vietos. Judėk aplink kiekvieną augalą metodiškai, nepraleisdamas susigrūdusių lapų.
Po lietaus ar gausaus laistymo purškalą reikia pakartoti – drėgmė jį nuplauna. Šiltomis dienomis amarai grįžta greitai, tad augalus tikrink kas kelias dienas ir, atsiradus naujų sankaupų, puršk dar kartą.
Sauga – svarbiausia dalis
Amoniakas stiprus, tad su juo elkis atsargiai. Maišyk tik lauke arba gerai vėdinamoje vietoje, mūvėk pirštines ir saugok akis. Niekada nemaišyk jo su balikliu ar kitais valikliais – gali susidaryti pavojingos dujos.
Prieš purkšdamas visą augalą, išbandyk ant vieno lapo ir palauk parą, ar jis nenukenčia. Nepurkšk vidurdienį, saulės atokaitoje – lapai gali nudegti. Geriausias metas – vakaras arba ankstyvas rytas. Vaikai ir augintiniai turi laikytis atokiai, kol lapai išdžius.
Ir dar vienas svarbus dalykas – bitės. Nepurkšk ant žydinčių žiedų ir rinkis vakarą, kai bitės nebeskraido. Taip apsaugosi naudingus vabzdžius, be kurių sodas neišsiverstų.
Kam amoniakas atrodo per stiprus, yra švelnesnė išeitis: vien žaliojo (minkštojo) muilo tirpalas be amoniako amarus irgi paveikia, tik lėčiau. Kad ir kurį būdą pasirinktum, taisyklė ta pati – puršk vakare, nuo apačios į viršų ir tikrink augalus kas kelias dienas. Būtent nuoseklumas, o ne stiprumas, išgelbsti rožes ir serbentus.
