„Iš pradžių pamaniau, kad tai tik saulės nudegimas. Bet dėmės ėmė daugintis kas dieną”, — pasakojo sodininkas Justas, pastebėjęs geltonai žalias žymes ant abrikosų lapų.
Toks vaizdas kelia nerimą pagrįstai. Šiltu, drėgnu oru abrikosų lapų dėmėtligė plinta žaibiškai — pavienės dėmės per kelias dienas gali virsti visą medį apėmusia problema.
Kaip atpažinti ligą
Pirmieji ženklai — mažos gelsvai žalios dėmelės ant lapų. Vėliau jos didėja, jų vidurys išdžiūsta ir dažnai iškrenta, palikdamas rusvą ar rausvą kraštą su skylute per vidurį.
Panašūs pažeidimai atsiranda ir ant jaunų ūglių — kaip pailgos, įdubusios žymės. Ant pačių vaisių gali išryškėti raudonos paviršiaus dėmės, nors minkštimas dažniausiai lieka sveikas.
Pažengusiais atvejais ima džiūti šakelės. O tai jau tiesioginis smūgis būsimam derliui.
Kada liga pavojingiausia
Grybas mėgsta vėsų, drėgną orą. Kai temperatūra laikosi apie 15 laipsnių ir tęsiasi lietus ar tirštas rūkas, sporos ant jaunų lapų sudygsta itin greitai.
Riziką didina ir tankus vainikas, prastas oro judėjimas, ilgai neišdžiūstantys lapai. Todėl medžius verta apžiūrėti po kiekvieno lietingo periodo — būtent tada, kai pasirodo šviežios dėmės, reakcija turi būti greičiausia.
Kaip sutvarkyti medžius
Genėkite tik sausu oru — tada žaizdos greičiau užgyja, o sporoms sunkiau patekti. Šalinkite įdubusias ūglių dėmes, nudžiūvusias šakeles, pjaukite gerokai žemiau matomų simptomų, į sveiką medieną.
Svarbus niuansas: tarp pjūvių įrankius dezinfekuokite. Kitaip patys pernešite ligą nuo vieno medžio ant kito.
Retinkite tankias lajas — geresnė oro cirkuliacija greičiau nudžiovina lapus. Nugenėtas šakas ir nukritusius užkrėstus lapus surinkite ir išveškite iš sodo arba sunaikinkite, kad kitąmet nebūtų iš kur plisti.
O purškimai?
Nuo lapų dėmėtligės Lietuvoje registruota kaulavaisiams skirtų fungicidų — pavyzdžiui, veiklioji medžiaga ciprodinilas („Chorus”) ar deriniai su fludioksonilu („Switch”). Rinkitės tuos, kurių laukimo laikotarpis trumpas, kad likučiai vaisiuose neviršytų saugos ribų.
Vario preparatų aktyviai augant ir vėlyvą sezoną vengiama — jie gali pakenkti lapams (fitotoksiškumas). Vario labiau vieta ankstyvą pavasarį.
Prieš purkšdami visada patikrinkite, ar produktas šiuo metu registruotas Lietuvoje, ir tiksliai laikykitės etiketės nurodymų bei laukimo laikotarpio.
Ar dėmėtus abrikosus galima valgyti?
Trumpas testas prieš metant vaisių į kibirą. Ar dėmė tik paviršiuje? Ar minkštimas tvirtas, bekvapis, be puvinio? Jei taip — vaisius saugus. Paviršines žymes nupjaukite, nuplaukite ir naudokite.
Tokie abrikosai puikiai tinka uogienei, džiovinimui ar kompotui. O jei pažeidimas siekia minkštimą, yra minkštumo ar pelėsio — vaisių išmeskite be gailesčio.
