— Aš negaliu be saldumynų. Man priklausomybė, — taip savo vizitą pradeda kone kas antras pacientas, atėjęs pas dietologę Renatą.
Jos atsakymas daugelį nustebina: greičiausiai jokios priklausomybės nėra. Bet tai, kas yra iš tikrųjų, valdyti dar sunkiau.
Kas vyksta smegenyse suvalgius saldainį
Cukrus aktyvuoja smegenų atlygio sistemą — trumpam šokteli dopaminas ir serotoninas, ir kūną užlieja komforto banga. Po įtemptos dienos, nuovargio ar nusivylimo ta banga jaučiasi kaip išsigelbėjimas.
— Saldumynai tampa greičiausia paguoda, — aiškina Renata. — Suveikė kartą, suveikė antrą — ir smegenys išmoksta: blogai jautiesi, imk sausainį.
Polinkis į saldumą nėra vien išmoktas. Žmogus biologiškai užprogramuotas jį pastebėti — net motinos pienas yra švelniai saldus. Šimtmečius saldumynai buvo retenybė ir prabanga, o dabar jų pilna kiekviena lentyna. Senas instinktas atsidūrė aplinkoje, kuriai nebuvo kurtas.
Priklausomybė ar įprotis?
Dauguma mokslininkų nuolatinį potraukį saldumynams laiko ne klasikine fizine priklausomybe, o psichologiniu atlygio modeliu — išmoktu komfortu.
Skirtumas nėra vien akademinis. Su priklausomybe kovojama atsisakant medžiagos visiškai. O įprotis keičiamas kitaip: pastebint, kada ranka tiesiasi prie saldaus, ir pakeičiant patį ritualą. Du trečdaliai potraukių užklumpa ne iš alkio, o iš emocijos — streso, nuobodulio, nuovargio.
Spąstai užrašu „be cukraus”
Čia Renata įspėja dėl klaidos, kurią daro daugelis bandančiųjų mažinti cukrų: desertas be cukraus nereiškia, kad jo galima valgyti be ribų.
Sausainiuose ir desertuose be pridėtinio cukraus vis tiek lieka kalorijų iš miltų, riebalų, pieno ar riešutų. Trys porcijos „sveiko” deserto lengvai pralenkia vieną paprastą pyragaičio gabalėlį. Cukraus nebuvimas naudingas stebintiems gliukozę, bet saiko poreikio nepanaikina.
Ką rinktis vietoje cukraus
Saldikliai skirstomi į natūralius, kaip stevija iš stevijos lapų, ir sintetinius — sukurtus junginius su minimaliu kalorijų kiekiu. Abu gali padėti mažinti pridėtinį cukrų, jei naudojami apgalvotai.
Dauguma jų gliukozės kiekio kraujyje nekelia arba kelia labai menkai, todėl tinka ir sergantiems diabetu. Vis dėlto reakcijos individualios: kai kurie sintetiniai saldikliai žmonėms su atsparumu insulinui gali sukelti nedidelį insulino atsaką.
— Geriausias saldiklis tas, kurį galite vartoti nuosekliai ir ramiai, — apibendrina Renata. — Bet svarbiausia ne juo pakeisti cukrų, o pastebėti, kada saldumynų norite ne jūs, o jūsų nuovargis.
Kitą kartą, kai ranka pati sieks sausainio, sustokite sekundei ir paklauskite savęs: aš alkanas — ar man tiesiog sunki diena? Atsakymas dažnai pasako daugiau nei bet kuri etiketė.
