Močiutė niekada neėjo į turgų viena. Ir niekada neskubėjo. „Skubantį žmogų lengviausia apgauti,” — sakydavo ji, ramiai dėdama obuolius atgal ant prekystalio ir sverdama iš naujo savo rankinėmis svarstyklėmis. Tuo metu atrodė keistai. Dabar suprantu — ji žinojo tai, ko dauguma pirkėjų nesuvokia: turguje apgaulė niekada nebūna vienas didelis triukas. Tai dešimt mažų.
Pakreiptos svarstyklės ir paslėptas ekranas
Dažniausias triukas — svarstyklės. Aparatas gali būti pakreiptas, paslėptas nuo pirkėjo akių arba sureguliuotas taip, kad rodytų daugiau nei tikrasis svoris. „Aš kartą nusipirkau kilogramą pomidorų,” — pasakojo viena moteris. „Namuose pasvėriau — 780 gramų.”
Atsargūs pirkėjai stebi, kaip adata ar skaičiai nusistovi. Jei svarstyklės virpa, dreifuoja ar keistai persikrauna — kažkas negerai. Sąžiningi pardavėjai laiko ekraną matomą. Nesąžiningi — pasuka jį taip, kad matytų tik jie patys.
Grąžos triukas, kuris veikia kiekvieną dieną
Net kai svėrimas sąžiningas, grąža gali būti ne. Triukšmas, spūstis, socialinis spaudimas — visa tai mažina budrumą. Pirkėjas priima saują monetų nepatikrindamas sumos. Pardavėjas tai žino.
„Man trūko euro penkiasdešimt centų,” — prisiminė kitas pirkėjas. „Bet aš supratau tik automobilyje, kai suskaičiavau.” Suapvalinimas į didesnę pusę, skubus perdavimas, painiava dėl nominalų — šie triukai veikia ne dėl sudėtingumo, o dėl to, kad žmonės nenori atrodyti įtarūs.
Prekė, kuri keičiasi po apsisprendimo
Dar vienas klasikinis triukas — prekės pakeitimas. Pirkėjas pasirenka gražiausius vaisius nuo viršaus. Pardavėjas suverčia juos į maišelį — bet apačioje atsiranda smulkesni, pažeisti ar pernokę. „Aš vieną kartą parsivežiau braškes,” — pasakojo viena šeimininkė. „Viršuje — tobulos. Apačioje — pelėsinės.”
Tas pats galioja svėrimui — ant viršaus uždedami papildomi vaisiai ar daržovės, kurie padidina svorį, bet ne vertę.
Kaip apsisaugoti neprarandant malonumo
Apsauga nesunki. Garsiai suskaičiuoti grąžą. Stebėti svarstykles. Prieš mokant — patvirtinti kainą. Turėti tikslią sumą arba aiškius banknotus. Ir svarbiausia — neskubėti.
„Jei pardavėjas skubina — tai pirmas ženklas,” — perspėjo patyrusi pirkėja. „Sąžiningas pardavėjas niekada neskubins.” Ramus tikrinimas nėra šiurkštumas. Tai savigarbos forma. Ir dauguma sąžiningų pardavėjų tai puikiai supranta.
Eiti į turgų su kitu žmogumi taip pat padeda — dvi poros akių pastebi daugiau nei viena. O jei kažkas atrodo ne taip — geriau palikti prekes ant prekystalio ir eiti toliau.
Močiutė sakydavo: „Turguje nereikia bijoti. Bet reikia skaičiuoti.” Ir ji visada skaičiavo. Kiekvieną centą. Kiekvieną gramą. Su šypsena, bet be nuolaidų.
