Močiutė niekada neskubėdavo į vaistinę. Kai kas nors kosėdavo — eidavo į kiemą ir skindavo eglės šakeles. Kai skaudėdavo skrandį — užplikydavo mėtų. Kai kas nors peršaldavo — ant stalo atsirasdavo aviečių uogienė ir karštas vanduo.
„Ji visada sakydavo — sodas gydo, tik reikia žinoti, kur ieškoti,” — prisiminė anūkė, perėmusi tą pačią tradiciją.
Toje tradicijoje — daugiau nei nostalgija. Yra tikrų veikliųjų medžiagų, kurias šiandien patvirtina ir mokslas.
Nuo peršalimo: lapai ir uogos
Agrastų ir serbentų lapų arbata — senas būdas padėti organizmui per peršalimą. Lapai turi vitamino C ir antiseptinių medžiagų, kurios malšina karščiavimą ir stiprina gynybą.
Aviečių lapai ir uogos — tas pats principas, tik švelnesnis. O aviečių uogienė, ištirpinta karštame vandenyje — turbūt labiausiai pažįstamas naminės medicinos receptas Lietuvoje.
„Kai vaikai peršaldavo — pirmas dalykas buvo aviečių arbata,” — pasakojo ji. — „Ne todėl, kad maniau — tai vaistai. O todėl, kad šildė iš vidaus ir padėdavo geriau jaustis.”
Svarbu suprasti — tai pagalbinės priemonės švelniems negalavimams, ne vaistai nuo rimtų infekcijų. Jei karščiavimas stiprus ar nepraeina — reikia gydytojo.
Skrandžiui: mėta, krapai, kriaušė
Mėtos malšina spazmus ir ramina jautrų virškinimą — ypač po sotaus valgio ar streso metu. Užtenka kelių lapelių puodelyje karšto vandens.
Krapų sėklų užpilas — senas ir patikimas būdas nuo pilvo pūtimo ir dieglių. Arbatinis šaukštelis sėklų, užpiltas verdančiu vandeniu, palaikomas po dangčiu penkiolika minučių.
„Krapai — mano gelbėtojai po švenčių,” — nusijuokė ji. — „Kai per daug suvalgau — puodelis krapų arbatos, ir viskas grįžta į vietą.”
Kriaušė — valgoma prinokusi arba paruošta kaip švelnus nuoviras — taip pat ramina skrandį ir padeda virškinimui. Jos švelnus pluoštas veikia kaip natūralus reguliatorius.
Nuo patinimo ir kvėpavimui
Vyšnių šakelių nuoviras, paruoštas iš šviežių ar džiovintų šakelių, veikia kaip švelnus diuretikas — padeda organizmui pasišalinti perteklinį vandenį. Erškėtuogių preparatai atlieka panašią funkciją, ypač kai kulkšnys ar rankos jaučiasi sunkios.
Eglės ir pušies spyglių nuoviras, ruošiamas žiemą, — senas būdas lengvinti spaudimą krūtinėje ir skystinti gleives, kai kosulys kamuoja ir naktimis. Puodas jaunų spyglių, pavirtas ant lėtos ugnies, skleidžia sakų kvapą ir suteikia paguodą, kai kosulys nepraeina.
Universali trijulė: ramunėlės, dilgėlės, česnakas
Ramunėlės — nuo visko po truputį. Žaizdų priežiūra, skrandžio malšinimas, nervų raminimas. Viena universaliausių žolelių, auganti beveik kiekviename sode be jokios priežiūros.
Dilgėlių šiltas užpilas stiprina organizmą, palaiko medžiagų apykaitą ir padeda, kai vargina nuovargis, silpnumas ar sezoninis nuosmukis.
Česnakas — natūralus antibakterikas, kurio galią pripažįsta net šiuolaikinė medicina. Padeda palaikyti imuninę sistemą ir kraujospūdį. Veikia geriausiai žalias, susmulkintas ir palauktas penkias minutes prieš valgant — per tą laiką susidaro alicinas, pagrindinė veiklioji medžiaga.
Močiutė nesakydavo „gydykis”. Ji sakydavo — „eik į sodą.” Ir dažniausiai to pakakdavo. Ne todėl, kad augalai pakeičia mediciną — niekas nepakeis gydytojo, kai reikia tikros pagalbos. O todėl, kad daugelyje kasdienių situacijų paprasčiausia pagalba auga čia pat, už durų. Reikia tik žinoti, kur pažiūrėti.
