Prieš trejus metus ta lysvė buvo tuščia. Trys kvadratiniai metrai prie tvoros, kur niekas neaugo, tik piktžolės. Dabar ten kvepėjo mėta, melisa, ramunėlės, čiobreliai ir raudonėlis. O virtuvės spintelėje stovėjo trys pilni stiklainiai — žiemos vakarams.
Viskas prasidėjo nuo vieno eksperimento. Kelių eurų vertės daigai, komposto sauja ir paprasčiausias kantrus laukimas. Pirmaisiais metais derliaus užteko vos kelioms puodelėms. Antraisiais — jau rimtam atsargų kiekiui. Trečiaisiais — trims pilniems stiklainiams. Bet vienas žingsnis nulėmė, ar arbata bus skani, ar tik kvapni.
Kokios žolelės geriausiai tinka arbatai
Populiariausios arbatinės žolelės puikiai auga lietuviškuose soduose ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Mėta, melisa, ramunėlės, čiobreliai ir raudonėlis yra patikimi pasirinkimai, kurie dera net mažame sklype.
Keli kvadratiniai metrai gali duoti pakankamai lapų ir žiedų įvairiems mišiniams. Vienos žolelės suteikia švelnumo. Kitos — ryškumo. Trečios — sakais dvelkiančio soties.
„Aš nesitikėjau, kad užteks,” — prisipažino sodininkė Inga. — „Bet kai pradėjau skinti reguliariai, augalai tik dar labiau augo.”
Kaip paruošti lysvę ir pasodinti
Arbatiniai augalai mėgsta saulę, purią dirvą ir gerą drenažą. Prieš sodinimą verta įmaišyti komposto — šaknys nemėgsta stovėti vandenyje, o per sunkioje molyje jos tiesiog supūva.
Sėklas arba daigus sodinti paliekant pakankamai vietos oro cirkuliacijai — per tankiai pasodinti augalai greičiau serga ir blogiau dera. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę ir slopina piktžoles, todėl ravėjimo sumažėja perpus.
Per sausras — laistyti gausiai, bet retai. Geriau vienas gilus laistymas nei trys paviršutiniški. Mėtą verta pasodinti atskirame inde arba apriboti šaknų zoną — kitaip ji užims visą lysvę per vieną sezoną.
Kada skinti, kad skonis būtų stipriausias
Derliaus laikas nulemia viską. Skinti reikia sausomis dienomis, arčiau vidurdienio, kai eterinių aliejų koncentracija lapuose ir žieduose pasiekia piką.
Lapiniams augalams idealiausias momentas — prieš pat žydėjimą. Ramunėlėms ir mėtoms — žydėjimo pradžioje, kai žiedai vos prasiskleido.
„Kartą skinau po lietaus,” — atsiduso Inga. — „Arbata buvo vandeninga, be jokio aromato. Nuo to karto renkuosi tik sausas dienas.”
Reguliarus skynimas skatina naujus ūglius, todėl lysvė dera visą sezoną.
Džiovinimas ir laikymas
Po skynimo žoleles skleisti plonu sluoksniu ant švaraus popieriaus ar tinklelio pavėsingoje, gerai vėdinamoje vietoje. Niekada tiesioginėje saulėje — aromatas išgaruoja, o spalva blunka per kelias valandas.
Sluoksnį kasdien pavartyti, kad nesusidarytų drėgnų vietų ir pelėsio. Švelnūs lapai džiūsta per porą dienų. Storesni stiebai — atskirti ir palikti ilgiau, kad nesugadintų jau išdžiūvusių dalių.
Kai žolelės tampa trapios ir lengvai trupėdamos tarp pirštų skleidžia sodų kvapą — dėti į švarius stiklainius su sandariais dangteliais. Laikyti tamsioje spintelėje, toliau nuo viryklės ir langų. Ant kiekvieno stiklainio užrašyti pavadinimą ir skynimo laiką — žiemą skirtingus mišinius atpažinti bus kur kas lengviau.
Ingos močiutė arbatą iš sodo gerdavo visą gyvenimą. Ne todėl, kad neturėjo pinigų parduotuvės arbatai. O todėl, kad sakydavo: „Iš savo lysvės — visada skaniau.” Trys maišeliai spintelėje tai patvirtina kiekvieną žiemą.
