Laistytuvas rankose. Šiltas vakaras. Tarp pomidorų eilių — siaura vaga, tarsi kas būtų brūkštelėjęs pirštu per drėgną žemę. Kurkliai. Jie jau čia.

Nematos, negirdisi, bet daigai vysta be priežasties, šaknys nukirstos po paviršiumi. Kol supranti, kas vyksta — nuostoliai jau dideli. Bet vienas paprastas tirpalas, pilamas tiesiai į dirvą, gali viską pakeisti.

Kodėl kurkliai tokie sunkiai sugaunami

Jie gyvena po žeme. Didžiąją laiko dalį praleidžia tunelių sistemose — drėgnose, tamsiose galerijose, kur žmogaus akis jų nepasiekia.

Priekinės kojos — galingos, pritaikytos rausti per purią, drėgną žemę. Judėjimas greitas. Žala — neregima iki paskutinės minutės.

„Aš galvodavau, kad daigai vysta nuo sausros,” — prisiminė viena sodininkė. „Palaisčiau daugiau — ir dar blogiau. Kol supratau, kad ten apačioje kažkas graužia šaknis.”

Suaugėliai žiemoja giliai po žeme. Pavasariui šylant — tampa aktyvūs. Patelės deda kiaušinius į urvus. Lervos išsirita per kelias savaites. Spaudimas tęsiasi visą sezoną.

Kaip paruošti amoniako tirpalą

Vienas du valgomieji šaukštai buitinio amoniako dešimčiai litrų švaraus vandens. Maišyti, kol mišinys tampa vientisas.

Tirpalas pilamas laistytuvu tarp eilių ir į viršutinį dirvos sluoksnį — ten, kur kurkliai aktyviausi. Ant lapų pilti negalima — amoniakas nudegina augalų audinius.

„Aš pildavau vakare, kai dirva jau buvo palaisyta,” — pasakojo sodininkė. „Drėgnoje žemėje tirpalas geriau pasiskirstydavo ir giliau prasiskverbdavo.”

Kvapas veikia kaip repelentas — kurkliai vengia teritorijos, kur jų tuneliai prisipildo aštraus amoniako aromato. Papildomas pliusas — azotas iš amoniako šiek tiek patręšia dirvą.

Buitinis amoniakas Lietuvoje parduodamas bet kurioje ūkinių prekių parduotuvėje. Kaina — kelios dešimtys centų. O vienam pylimui pakanka vos vieno dviejų šaukštų.

Svarbu: amoniako tirpalas gali pakenkti sliekams ir kitiems naudingiems dirvožemio organizmams. Naudoti tik tose vietose, kur kurklių aktyvumas aiškiai matomas, o ne visoje lysvėje be reikalo. Taip pat laikyti augintinius atokiau nuo ką tik apdorotų lysvių — kol kvapas neišsisklaido.

Kaip rasti kurklių takus

Prieš pilant tirpalą — nustatyti, kur kurkliai juda. Ieškoti purių, iškilusių žemės ruožų. Siaurų paviršiaus vagelių. Šviežių angų, ypač drėgnose vietose prie komposto ar šiltnamio kraštų.

Geriausia tikrinti po vakarinio laistymo — tuneliai tada aiškiau matosi.

Vystantys augalai eilėje, nukirstos šaknys — tai ženklai, kad galerija eina čia pat žemiau.

„Aš pažymėdavau kiekvieną vietą lazdele,” — paaiškino sodininkė. „Ir pilčiau tik ten. Ne visur. Tik ten, kur jie tikrai yra.”

Taiklus pylimas veikia geriau nei chaotiškas laistymasis po visą lysvę.

Kartojimas — esmė yra nuoseklumas

Vienas pylimas neišspręs problemos. Kurkliai gali migruoti giliau arba grįžti iš gretimų plotų. Lervos, kurios dar neišsiritusios — nepaveikiamos.

Po kelių dienų pakartoti ant tų pačių urvų ir tarpueilių. Ypač po lietaus ar laistymo, kai kvapo laukas susilpnėja.

Stebėti naujas urvas. Tikrinti kas savaitę. Pilti tol, kol kasimo požymiai išnyksta.

„Man prireikė trijų pylimų per dvi savaites,” — prisiminė sodininkė. „Po trečio — jokių naujų tunelių. Daigai nustojo vysti. Ir šaknys pagaliau galėjo augti ramiai.”

Nuoseklumas čia yra viskas. Vienas kartas — per mažai. Trys keturi kartimai per porą savaičių — paprastai pakanka.

Jei jūsų lysvėje augalai vysta be regimos priežasties — pažiūrėkite žemyn. Atsakymas gali slypėti ten, kur niekada nežiūrėjote.