Vienas lašas jodo litrui vandens — senas sodininko triukas, kuris apsaugo bulves nuo vielagraužių

jodo tirpalas bulvėms

Senelis kasė bulves rudenį ir visada sakydavo tą patį: „Jei duobutė sveika — gumbas bus sveikas.” Tada imdavo rudą buteliuką iš lentynos, įlašindavo lašą į kibirą vandens ir šliūkštelėdavo į kiekvieną duobę prieš sodinimą.

Aš metų metus to nedariau. Kol vieną sezoną iškasiau pusę kibiro skylėtų bulvių. Tada prisiminiau tą rudą buteliuką.

Kodėl bulvės skylėtos — ir kas jose gyvena

Skylutes bulvėse palieka spragšių lervos — vadinamos vielagraužiais. Jos gyvena viršutiniame dirvos sluoksnyje, minta gumbais ir palieka siaurus, tamsėjančius kanalus. Pro tuos kanalus įsiskverbia grybeliai — ir bulvė pradeda pūti iš vidaus.

Rūgšti dirva — joms idealiausia aplinka. Kuo ilgiau bulvės auga toje pačioje vietoje — tuo daugiau lervų sukaupia žemė.

„Vienagraužiai neateina per vieną sezoną,” — sakydavo senelis. — „Jie čia jau seniai. Tik tu jų nematai, kol neišlenda per gumbą.”

Jodo tirpalas — kaip teisingai

Proporcija griežta. Vienas lašas jodo vienam litrui švaraus vandens. Ne daugiau — perteklius gali pakenkti sėkliniam gumbui ir naudingoms bakterijoms dirvoje.

Į kiekvieną duobutę supilama šimtas du šimtai mililitrų tirpalo. Leidžiama visiškai susigerti — tik tada dedama sėklinė bulvė.

Jodas veikia kaip švelnus antiseptikas viršutiniame sluoksnyje. Jis nesunaikina visų lervų ir nesterilizuoja dirvos — bet sumažina spaudimą toje zonoje, kur gumbas pradeda augti.

Alternatyva — kalio permanganatas

Kas neturi jodo ar nenori jo naudoti — gali pakeisti kalio permanganatu. Keli kristalai ištirpinami litre vandens, kol tirpalas tampa švelniai rausvas. Dozė ta pati — šimtas du šimtai mililitrų į duobutę.

Abu produktus rasite bet kurioje Lietuvos vaistinėje ar sodininkystės parduotuvėje. Jų maišyti tarpusavyje negalima — pasirinkite vieną ir laikykitės.

Ko jodas nepadaro

Tai ne stebuklas ir ne visiška apsauga. Jodas veikia tik viršutiniame sluoksnyje. Jis nepasiekia gilių kanalų, nesunaikina visų kiaušinėlių ir nekompensuoja prarastos sėjomainos.

Ilgalaikė apsauga — tai sistema. Bulvės neturėtų grįžti į tą pačią lysvę kasmet. Rūgščią dirvą verta kalkinti dolomito miltais ar medienos pelenais. Šalia bulvių auginti žirnius, lubinus ar morkas — jos sukuria mažiau palankią aplinką spragšiams.

Jodas — tik pirmas žingsnis. Bet senelis tą žinojo: „Sveika duobutė — sveikas gumbas.” Kartais paprasčiausias triukas veikia geriausiai, kai juo pasitiki ir nelauki stebuklų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like