Kodėl vieni kankorėžių uogienės stiklainiai kvepia mišku ir gydo, o kiti — kartūs, tamsūs ir beveik nevalgomi? Viskas prasideda nuo vieno klausimo: kokius kankorėžius surinkote?
„Pirmą kartą nuskyniau per didelius — jau sukietėjusius, rudus,” — prisiminė viena šeimininkė. „Uogienė gavosi kaip medienos nuoviras. Antrą kartą paėmiau mažus, žalius — ir skirtumas buvo neįtikėtinas.”
Kuriuos kankorėžius rinkti
Tinka tik jauni, žali, minkšti kankorėžiai — nuo vieno iki keturių centimetrų ilgio. Jie turi būti lipnūs nuo sakų ir lengvai praduriami peiliu. Jei peilis nesikiša — kankorėžis per senas.
Rinkti nuo sveikų medžių, toliau nuo kelių ir pramoninių teritorijų. Tik nuo šakų — ne nuo žemės. Nukritę ar prasivėrę rudi kankorėžiai nebetinka.
Lietuvoje geriausias laikas — birželio pradžia–vidurys, kai kankorėžiai dar visiškai žali ir maži. Dažniausiai naudojami paprastosios pušies kankorėžiai — jie suteikia subalansuotiausią skonį su švelnia sakų nata. Eglių ir kėnių kankorėžiai taip pat tinka, bet aromatas bus kitoks ir intensyvesnis.
Receptas: klasikinė pušų kankorėžių uogienė
Reikės:
- 1 kg jaunų žalių pušų kankorėžių
- 1 kg cukraus
- Vandens — tiek, kad apsemtų kankorėžius 1–1,5 cm
Gaminimas:
Kankorėžius perrinkti, pašalinti spygliukus ir šiukšles. Kruopščiai nuplauti šaltu vandeniu.
Supilti į emaliuotą puodą ir užpilti vandeniu — vos virš kankorėžių. Užvirti. Tada subeti cukrų — kilogramas cukraus litrui skysčio.
Vėl užvirti, sumažinti kaitrą iki mažiausios ir virti pusantros valandos, nuolat nugriebiant putas.
„Putos — svarbiausia dalis,” — paaiškino šeimininkė. „Jei jų nenugriebiate, uogienė bus drumsta ir kartokai.”
Paruošta uogienė bus skaidri, gintarinio atspalvio. Kankorėžiai — šiek tiek raustelėję, prisigėrę sirupo. Perlaužus vieną — viduje rožinės spalvos sakos. Tai vertingiausia dalis.
Supilstyti į sterilizuotus stiklainius dar karštą. Užsukti dangteliais. Apversti aukštyn dugnu ir leisti atvėsti po rankšluosčiu.
Šeimai iš trijų žmonių žiemai paprastai pakanka vieno–dviejų litrų. Tai nėra produktas, kurį valgote šaukštais — tai vaistas ir delikatesais viename.
Kam negalima
Ši uogienė — ne visiems. Jos negalima vartoti sergantiesiems diabetu, skrandžio opa ar gastritu. Vaikams iki septynerių — neduoti arba tik labai mažais kiekiais. Nėščioms ir maitinančioms moterims — pirmiausia pasitarti su gydytoju.
Alergiškiems spygliuočiams — vengti visiškai.
Sveikiems suaugusiems — arbatinis šaukštelis į puodelį arbatos šaltu metu. Pakanka kaip profilaktikai ir tiesiog skaniam vakarui.
Vienas stiklainis — ir žiema kvepia mišku.
