Žirklės jau rankoje, braškės nužydėjusios, lysvė atrodo pavargusi. Daugelis sodininkų šiuo metu tiesiog nupjauna viską ir tikisi geriausio. Bet Algirdas, auginantis braškes daugiau nei tris dešimtmečius, sako — čia ir prasideda klaidos.
„Pjauti — taip. Bet ne bet kada, ne bet kur, ir ne be to, kas ateina po to,” paaiškino jis. „Trys taisyklės. Jei bent vieną pažeidi — derlių kitais metais pajusi.”
Pirma taisyklė: laikas — nuo liepos 6 iki 15 dienos
Langas siauras. Dešimt dienų.
Kai vaisių mezgimas jau baigėsi, augalai pereina į atsinaujinimo fazę. Būtent tada laiku atliktas pjovimas padeda susiformuoti stipresniems žiedkočiams kitų metų derliui.
„Per anksti nupjausi — augalas dar nebaigęs maitinti uogų,” pridūrė Algirdas. „Per vėlai — žiedkočiai nespės susiformuoti iki šalnų. Rezultatas tas pats — mažiau uogų.”
Ankstyvųjų veislių atveju delsti negalima. Kiekviena pavėluota diena mažina derliaus potencialą. Vėlyvosios veislės suteikia kelias dienas daugiau, bet ir joms langas baigiasi greitai. Geriau nupjauti dieną per anksti nei savaitę per vėlai.
Antra taisyklė: tik subrendusioms lysvėms
Jauni sodiniai — pirmi, antri, treti metai — nepjaunami.
„Žmonės iškart griebiasi žirklių, kai tik pamato nudžiūvusius lapus,” ramiai pasakė Algirdas. „Bet jaunam augalui tie lapai dar reikalingi. Jis stiprėja. Formuoja šaknų sistemą. Jei nupjausi per anksti — susilpninsi.”
Pjovimas pradedamas nuo ketvirtųjų derėjimo metų, kai augalai jau įsitvirtinę ir pasiruošę koordinuotam atsinaujinimui. Tada pjovimas iš tikrųjų padeda — paspartina naujų lapų augimą ir pagerina vėlesnį žydėjimą. Tai skirtumas tarp pagalbos ir žalos — ir jis priklauso tik nuo augalo amžiaus.
Trečia taisyklė: po pjovimo — nedelsiant apdoroti
Nupjovus lapus, lysvė lieka atvira kenkėjams. Erkutės, amarai, grybinės ligos — viskas laukia progos.
„Po pjovimo per 24 valandas reikia apdoroti,” pabrėžė Algirdas. „Ne rytoj, ne kitą savaitę. Tą pačią dieną.”
Purškiama insektoacaricidiniu preparatu, registruotu Lietuvoje — tinka piretroidiniai preparatai arba sieriniai fungicidai pagal etiketės nurodymus. Tolygiai padengiamas visas plotas — ir augalai, ir dirvos paviršius. Apdorojama ramiu oru, geriausia anksti ryte ar vėlyvą popietę, kad tirpalas spėtų įsigerti.
Svarbu: karbofosas ir nitrofenai, minimi senesniuose šaltiniuose, Europos Sąjungoje nebeprieinami. Lietuvoje vietoj jų naudojami šiuolaikiniai registruoti preparatai — pasitarkite žemės ūkio parduotuvėje dėl konkrečios veikliosios medžiagos.
O jei radote nematodais pažeistų augalų
Jei pastebėjote deformuotus, nykstančius kerelius — gali būti nematodų pažeidimas.
Tokius augalus reikia iškasti ir sunaikinti. Ne į kompostą. Sunaikinti. Dirva toje vietoje giliai supurenama ir bent porą metų braškės ten nesodinamos. Vietoj jų galima sėti česnakus ar sėjamąsias garstyčias — jos padeda valyti dirvą nuo nematodų natūraliai.
„Vienas pažeistas kerukas gali užkrėsti visą lysvę,” paaiškino Algirdas. „Geriau prarasti tris augalus dabar nei trisdešimt kitais metais.”
Po pjovimo lysvės laikomos švarios, laistomos saikingai ir tręšiamos pagal planą. Tada nauji žiedkočiai susiformuoja greitai ir tvirtai. Kai kurie augintojai pabarsto lysves plona komposto ar pūdinto mėšlo sluoksniu — tai papildomas impulsas naujam augimui.
„Braškės nėra sudėtingos,” pasakė Algirdas pabaigoje. „Jos tiesiog neatleidžia aplaidumo.”
