Medžiai sklype išgyvens net stipriausią audrą: trys veiksmai, kuriuos daugelis praleidžia

saugoti medžius nuo uragano žalos

Vėjas pakilo staiga. Per kelias minutes nulaužė obelį prie tvoros ir nuvertė seną kriaušę ant kelio. Kaimyno sodas liko sveikas. Tos pačios audros metu. Toje pačioje gatvėje.

„Aš nieko ypatingo nedariau”, — pasakojo jis vėliau. „Tiesiog prieš porą savaičių apgenėjau ir pašalinau tai, kas jau buvo mirę.”

Skirtumas buvo ne laimė. Skirtumas buvo pasiruošimas.

Genėjimas — ne grožis, o fizika

Kai vėjas pučia per tankią lają, medis veikia kaip burė. Kuo didesnis plotas — tuo stipresnė jėga, kuri traukia kamieną iš šaknų. Genėjimas tą burę sumažina.

Pašalinti reikia viską, kas jau mirę, pažeista ar serganti. Tada — retinti vidurį, kad vėjas galėtų prasiskverbti pro šakas, o ne jas stumdyti.

„Sodininkai dažnai bijo genėti per daug”, — pastebėjo viena arboristė. „Bet negenėtas medis audros metu yra pavojingesnis nei per daug apgenėtas.”

Pjūviai turėtų būti švarūs, atlikti tinkamu kampu, už šakos žiedo. Po kiekvieno pjūvio žaizdą verta apdoroti, kad sumažėtų infekcijos rizika. Tai ypač svarbu senesniems vaismedžiams, kurių mediena jau nebėra tokia atspari.

Sunkios šakos — silpniausia vieta

Ilga, sunki šaka yra svertas. Kuo ilgesnė — tuo didesnė jėga veikia tvirtinimosi vietą. Per audrą būtent šios šakos lūžta pirmos.

Sprendimas — sutrumpinti jas prieš sezoną. Pašalinti perteklinį ilgį, palikti sveiką dalį. Jei šaka vis tiek per sunki — pastatyti atramą iš apačios, stabiliu kampu, su paminkštinimu, kad žievė nebūtų pažeista.

„Viena atraminė kartis kainuoja kelis eurus”, — pridūrė arboristė. „Viena nulūžusi šaka ant stogo — kelis tūkstančius.”

Paminkštinimas svarbus. Be jo atramos taškas tampa nauju pažeidžiamu tašku — žievė nusitrina, mediena pažeidžiama, pradeda pūti.

Raiščiai ir trosai — kai genėjimo nepakanka

Kai kuriems medžiams vien genėjimo ir atramų neužtenka. Plačios šakos, kurios auga beveik horizontaliai, siūbuoja per stiprų vėją ir gali atplėšti visą šaką nuo kamieno.

Tokiais atvejais naudojami minkšti raiščiai — plačios juostos, kurios neįsipjauna į žievę. Šaka pririšama arčiau kamieno, kad sumažėtų amplitudė. Dvi gretimos šakos gali būti sujungtos vielos lynu su apkabomis, kad apkrova pasiskirstytų per visą lają.

Svarbu — sąlyčio vietose visada turi būti paminkštinimas. Medis auga. Jei raiščiai per ankšti — jie įsipjaus ir padarys daugiau žalos nei pati audra.

Trys veiksmai — vienas planas

Visa sistema veikia tik tada, kai veiksmai derinami kartu. Pirmiausia — genėjimas: sumažinti lają, pašalinti silpną medieną. Tada — atramos sunkiausioms šakoms. Galiausiai — raiščiai ar trosai ten, kur siūbavimas vis dar per didelis.

Kiekvienas žingsnis atskirai padeda. Bet tikrasis efektas atsiranda, kai jie veikia kaip sistema.

Kaimynas tą supranta. Jo obelys stovi tiesiai. Po kiekvienos audros — tos pačios obelys, toje pačioje vietoje. Nieko ypatingo. Tiesiog darbas, padarytas laiku.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like