Senelių name grindys visada buvo šaltos. Žiemą eidavai basas iki virtuvės ir jausdavai, kaip šaltis kyla per padus, per blauzdas, per visą kūną. Mama visada sakydavo — užsimovai kojines ir nesiskųsk. Bet problema nebuvo kojinėse. Problema buvo po grindimis — ten, kur šiluma tyliai dingdavo į gruntą kiekvieną žiemos naktį.
Net dešimt procentų šilumos pabėga pro grindis
Neapšiltintuose namuose iki dešimties procentų visos šildymui sumokėtos šilumos prasiskverbia per grindis. Tai ypač jaučiama namuose su nešildomais rūsiais, betoniniais pamatais ar atviromis grindų ertmėmis, kur šaltas oras tiesiog sėdi po lentomis ir traukia šilumą žemyn.
„Mes keitėm radiatorius, reguliavom katilą, o grindys vis tiek buvo ledinos,” — papasakojo pažįstamas, kuris renovavo savo tarpukario namą. „Kol meistras pasakė — problema ne katile, o apačioje.”
Senesniuose namuose su pakeltomis medinėmis grindimis skersvėjis tarp lentų daro dar blogiau — šiltas oras kyla aukštyn, šaltas smelkiasi pro plyšius, ir šildymo sistema dirba be perstojo, bandydama pasivyti tai, ko niekaip nesulaiko. Kambariai virš garažų ar nešildomų rūsių kenčia labiausiai — ten grindys gali būti penkiais šešiais laipsniais šaltesnės nei likusioje namo dalyje.
Purškiamos putos — kodėl jos tinka geriau nei daugelis mano
Purškiamos poliuretano putos arba penoizolis — tai medžiagos, kurios suderina kelis dalykus vienu metu. Ruošiamos vietoje, užpildo kiekvieną tarpą ir plyšį, sukietėja į vientisą sluoksnį ir užsandarina vietas, kuriomis šiluma anksčiau dingdavo be pėdsako.
„Sluoksnis plonytis, bet rezultatas juntamas iš karto,” — pridūrė meistras. „Pirmas rytas po įrengimo — grindys šiltos. Tiesiog šiltos.”
Ši medžiaga ypač tinka ten, kur negalima pridėti storo izoliacinio sluoksnio — po medinėmis grindimis, siaurose ertmėse, ant betoninių plokščių. Ji neapkrauna konstrukcijos papildomu svoriu ir pasižymi ilgu tarnavimo laiku be priežiūros. Palyginus su tradicine vata ar putų polistirenu, purškiamos putos užsandarina net smulkiausius plyšius, per kuriuos anksčiau šiluma tyliai sprukdavo.
Vieta lemia rezultatą
Namuose su pakabinamomis medinėmis grindimis izoliacija dedama po lentomis — ertmėje, kur ji sulaiko skersvėjus ir nebeleidžia šalčiui kilti aukštyn. Pastatuose su betoninėmis plokštėmis galimi du variantai. Po plokšte — šiluma kaupiama ir paskirstoma tolygiau per visą dieną. Virš plokštės — patalpos rytais įšyla greičiau, bet šilumos akumuliacija mažesnė.
Didžiausią pokytį pajunta kambariai virš garažų, rūsio tipo ertmių ir šaltų pirmųjų aukštų. Būtent ten grindų izoliacija ne tiesiog padeda — ji keičia visą pojūtį namo viduje.
Žiemos sąskaitos ir vasaros vėsa
Tinkamai izoliuotos grindys dirba abiem kryptimis. Žiemą — laiko šilumą viduje ir mažina šildymo sąnaudas. Vasarą — lėtina karščio patekimą iš grunto ir padeda patalpoms ilgiau išlikti vėsioms. Šildymo sistema įsijungia rečiau, kuro ar elektros sunaudojama mažiau, o sąskaitos krenta tyliai, be didelių investicijų.
Svarbu prisiminti vieną dalyką — prieš šiltinant pogrindžio erdvė turi išlikti ventiliuojama. Jei oro cirkuliacija užblokuojama, drėgmė kaupiasi ir medinės konstrukcijos pradeda pūti. Tai klaida, kuri kainuoja daugiau nei pati izoliacija.
Grindys, kurios nebešaldo kojų, nebereikalauja papildomų kojinių sluoksnių ir nebevagia šilumos nuo šeimos — tai paprastas patobulinimas, kuris keičia kasdienį komfortą labiau, nei daugelis tikisi. Senelių namuose to niekas nežinojo. Bet šiandien to nežinoti — jau nebėra pasiteisinimas.
