„Kur tu juos dedi?” — paklausė kaimynas, žiūrėdamas į arbūzus, kabančius ant tvoros lyg kalėdiniai burbulai. „Ant žemės nė vieno. Visi — ore.”
Trečią sezoną iš eilės arbūzai auga vertikaliai. Prie saulėtos sienos. Ant metalinio tinklo. Su audinio dirželiais, laikančiais kiekvieną vaisių lyg hamake. Ir kiekvieną vasarą ta pati reakcija — niekas netiki, kol nepamato.
Veislė nulemia viską dar prieš sodinimą
Ne kiekvienas arbūzas tinka vertikaliam augimui. Dideli, sunkūs vaisiai nutrauktų bet kokį tinklą. Reikia kompaktiškų veislių, kurių vaisiai neviršija trijų–keturių kilogramų.
„Sugar Baby” — klasikinis pasirinkimas. Mažas, saldus, anksti noksta. „Ogoniok” — panaši veislė, populiari tarp sodininkų, kurie augina šiltnamiuose ar prie šiltų sienų. „Crimson Sweet” — šiek tiek didesnis, bet vis tiek tinkamas, jei atrama tvirta.
Visos trys veislės prieinamos Lietuvos sėklų parduotuvėse ir gerai prisitaiko prie mūsų trumpo sezono — ypač auginant prie pietinės sienos arba šiltnamyje.
„Pirmus metus bandžiau su didele veisle”, — prisipažino vienas sodininkas. „Arbūzas užaugo iki šešių kilogramų ir nutraukė visą tinklą. Dabar renkuosi tik mažus.”
Atramos sistema — ne dekoracija, o konstrukcija
Metalinis tinklas, grandininės tvoros panelė arba tvirtas medinis rėmas — tai minimumas. Plona viela ar lengvas plastikinis tinklelis neatlaikys.
Grotelės tvirtinamos prie stulpų, tvoros ar sienos. Aukštis — bent du metrai. Plotis — pagal lysvės ilgį. Svarbu, kad konstrukcija stovėtų tvirtai ir nekibtų net pučiant vėjui su pilnu vaisių svoriu.
Ant rėmo galima papildomai įtempti storas virves — vijokliams kabintis. Kuo daugiau horizontalių linijų — tuo tolygiau pasiskirsto augalo svoris.
Kiekvienas vaisius — į hamaką
Kai arbūzas pradeda brinkti — jį būtina paremti. Vijokliai nėra pritaikyti nešti kelių kilogramų svorio ore. Be atramos vaisius arba nulūš, arba deformuosis.
Dirželį galima pasidaryti iš nailono, seno marškinėlio, bulvių tinklo ar bet kokio tvirto audinio. Išpjaunamas pakankamai platus lopas, vaisius įdedamas kaip į hamaką, galai pririšami prie rėmo.
„Atrodo juokingai — kabantys arbūzai audinio lopuose”, — nusijuokė kaimynas. „Bet veikia. Nė vienas nenukrito per visą sezoną.”
Svarbu — dirželis neturi spausti žievės. Per ankštas sukels deformaciją ir puvimą.
Saulė ir drėgmė — du ramsčiai
Vertikalus sodas išdžiūsta greičiau nei lysvė ant žemės. Vanduo nuteka, saulė kaitina sieną, vėjas džiovina. Todėl laistyti reikia dažniau ir gausiau — ne paviršutiniškai, o giliai, kad drėgmė pasiektų šaknis.
Mulčias prie pagrindo padeda sulaikyti drėgmę ir stabilizuoti temperatūrą. Šiaudai, nupjauta žolė ar kompostas — bet kas, kas dengia pliką žemę.
Saulėta, šilta siena — idealus fonas. Ji atspindi šilumą, pagreitina nokimą ir padeda arbūzams sukaupti daugiau cukraus.
Šį rugpjūtį ant tvoros vėl kabos maži, dryžuoti arbūzai. Kaimynas jau pasistatė savo rėmą. Nupirko „Sugar Baby” sėklų. Ir kas vakarą eina laistyti su tokiu entuziazmu, lyg augintų pirmą kartą gyvenime.
