Pastatau ant stalo — ir vaikai tyli. Šaukštukas prie burnos. Akys plačios. Pirmas kąsnis — ir „mama, dar!” Antra porcija dingo greičiau nei pirmoji. Trečios nebeliko.
Cukinijų pica. Nei miltų, nei tešlos, nei kaltės. Tik daržovės, padažas ir tirpstantis sūris. Ir dvidešimt penkios minutės nuo pradžios iki stalo.
Ko reikia keturioms porcijoms
- 2 vidutinės cukinijos
- 3–4 valg. šaukštai pomidorų padažo (arba picos padažo)
- 100 g tarkuoto sūrio (mocarelos, gaudos arba mišinio)
- 1 valg. šaukštas alyvuogių aliejaus
- Žiupsnelis džiovinto oregano
- Druska ir pipirai pagal skonį
- Pasirinktinai: česnako miltelių, raudonėlio, šviežio baziliko
Gaminimas
Orkaitę įkaitinti iki 200 °C. Kepimo skardą lengvai patepti alyvuogių aliejumi arba iškloti kepimo popieriumi.
Cukinijas nuplauti ir supjaustyti plonais — maždaug pusės centimetro storio — griežinėliais. Kuo vienodesnio storio — tuo tolygiau keps.
Pomidorų padažą tolygiai paskleisti skardos apačioje. Ant viršaus tvarkingai sudėti cukinijų griežinėlius vienu sluoksniu — šiek tiek persidengiančius, kaip čerpių ant stogo.
Pagardinti žiupsneliu druskos, pipirais ir oreganu. Gausiai užbarstyk tarkuotu sūriu.
„Sūrio gailėtis nereikia,” — pasakojo viena mama. — „Būtent jis paverčia cukinijas pica. Be jo — tiesiog keptos daržovės.”
Kepti dvidešimt dvidešimt penkias minutes, kol sūris išsilydys, kraštai taps auksiniai ir cukinijos — minkštos, bet ne per daug.
Išimti ir leisti pastovėti dvi tris minutes prieš pjaustant — taip sluoksniai geriau laikysis.
Kodėl vaikai mėgsta
Tai atrodo kaip pica. Sūris tirpsta. Padažas blizga. Kraštai traški. Vaikams to pakanka — jie net nepastebi, kad valgo cukinijas.
„Mano sūnus sakė — mama, tai kaip pica, tik geriau!” — nusijuokė mama. — „Jis net nežino, kad čia daržovės. Ir aš nesakau.”
Norite saldesnio skonio — rinkitės raudoną arba geltoną papriką kaip priedą. Ryškesnio — įberkite česnako miltelių arba raudonėlio dribsnių. Vaikams paprastesnis variantas dažnai veikia geriausiai.
Trys patarimai, kurie keičia rezultatą
Jaunos cukinijos — minkštesnės ir sultingesnės, mažiau sėklų viduje. Senos, didelės cukinijos bus vandeningos ir paleis per daug sulčių.
Griežinėlius pjaustyti vienodo storio — nevienodi keps netolygiai. Ploni kraštai sudegs, stori — liks žali.
Leiskite patiekalui pastovėti prieš pjaustant. Karštas sūris dar teka — po dviejų minučių jis sustingsta ir porcijos lieka tvarkingos.
„Kepu kiekvieną rytą,” — pridūrė mama. — „Dvidešimt penkios minutės — ir pusryčiai, kurių vaikai prašo patys.”
Dvi cukinijos. Šaukštas padažo. Sauja sūrio. Ir pusryčiai, kurie atrodo kaip pica — bet jaučiasi kaip geras sprendimas.
