Prieš: iešmai juodi nuo suodžių, padengti kieta prikepusių riebalų pluta, su prilipusia mėsa kampuose. Po: blizgantis metalas, švarūs kraštai, jokio kvapo. Ir viskas užtruko penkiolika minučių — ne valandą.
Skirtumas — du šaukštai citrinų rūgšties.
Kodėl iešmai tokie sunkiai valomi
Po kiekvieno kepimo ant iešmų lieka sluoksnis, kurį sunku nuvalyti — pridegę riebalai, suodžiai ir mėsos likučiai, kuriuos karštis tiesiog „iškepė” ant metalo. Tai ne paprastas nešvarumas, o cheminė reakcija — karboniniai junginiai, kurie susitvirtina ant paviršiaus ir nepasiduoda nei kempinei, nei plovikliui.
Siauros iešmų briaunos, grioveliai ir smaigaliai padaro viską dar sudėtingiau — nešvarumai įsigeria ten, kur ranka sunkiai pasiekia. Ir kuo ilgiau jie stovi nevalyti — tuo kietesnė pluta tampa.
„Po kiekvieno šašlyko — tas pats košmaras,” prisipažinau draugei. „Šveičiu po dvidešimt minučių kiekvieną iešmą. Ir vis tiek lieka dėmių.”
Tada ji pasakė: „Pabandyk citrinų rūgštį.”
Kaip tai padaryti
Į metalinį puodą ar dubenį pripilama vandens — tiek, kad iešmai būtų panardinami. Įberiami du valgomieji šaukštai citrinų rūgšties. Sumaišoma.
Iešmai nuleidžiami į vandenį taip, kad nešvariausios vietos liktų po vandeniu. Užvirinama ir palaikoma maždaug penkiolika minučių.
Rūgštis veikia ir karštis veikia — kartu jie suskaldo tą kieta plutą, kuri rankiniu būdu reikalauja valandos darbo. Pridegę riebalai suminkštėja. Suodžiai atlimpa. Mėsos likučiai atsiskiria nuo metalo paviršiaus ir lieka vandenyje. Citrinų rūgštis yra natūrali, netoksiška ir nekenkia metalui — todėl nerūdijančio plieno iešmai lieka nesugadinti.
Po virimo — ištraukti iešmus ir perbraukti abrazyvia kempinės puse. Ne šveisti — perbraukti. Dauguma nešvarumų nuslenka patys. Tada nuskalauti po tekančiu vandeniu.
Jei kai kuriose vietose dar liko — pasukti iešmus kita puse ir pakartoti: dar minutė virimo, dar vienas perbraukimas kempine.
Kai nėra citrinų rūgšties — bulvė
Jei citrinų rūgšties namuose neturite — yra ir kitas būdas. Perpjauta bulvė.
Pirma — pamirkykite iešmus karštame vandenyje apie trisdešimt minučių. Tai suminkštins paviršiaus nešvarumus. Tada stipriai perbraukite per nešvarias vietas perpjauta bulve — krakmolas padeda iškelti riebalus ir suodžius.
Po to — iešmus virkite švariame vandenyje apie dvidešimt minučių. Šis žingsnis pašalina likusius nešvarumus. Galiausiai — nuskalauti po tekančiu vandeniu.
Rezultatas ne toks greitas kaip su citrinų rūgštimi — bet vis tiek nepalyginamai geresnis nei valanda šveitimo be jokios pagalbos. Ir bulvė visada yra namuose.
Po valymo — nusausinti
Svarbi detalė, kurią daugelis praleidžia: po valymo iešmus reikia kruopščiai nusausinti. Vanduo, likęs ant metalo — tai rūdžių pradžia.
Patikrinti visas vietas — grioveliai, suvirinimo siūlės, smaigaliai. Jei kur nors liko drėgmės — nušluostyti nepūkuotu rankšluosčiu arba pastatyti vertikaliai, kad nudžiūtų.
Sausi, švarūs iešmai — tai ne tik estetika. Tai higiena ir tarnavimo laikas. Rūdžiantis metalas ne tik atrodo blogai — jis tampa nesaugus maistui.
„Dabar po kiekvieno šašlyko — kibiras vandens, du šaukštai rūgšties, penkiolika minučių,” nusijuokiau draugei. „Ir kol visi dar sėdi prie stalo — aš jau baigusi.”
Kartais valandą darbo pakeičia du šaukštai miltelių ir šiek tiek kantrybės.
