Kai išgirsti „trečioji akis” — pirma mintis apie mistiką, meditaciją, kažką neapčiuopiamo. Bet mokslininkai tik šypsosi. „Tai ne metafora”, — ramiai paaiškino neurologė Daiva. — „Tai tikras organas. Ir jis dirba kiekvieną naktį.”
Giliai kaukolės centre, tarp dviejų smegenų pusrutulių, slepiasi kankorėžinė liauka — struktūra, mažesnė už žirnį. Apie ją retai kalbama. Bet jos vaidmuo kūne — milžiniškas.
Kodėl ją vadina trečiąja akimi
Pavadinimas atsirado ne iš nieko. Lyginamieji tyrimai rodo, kad ši liauka yra senovinio šviesai jautraus organo liekana. Prieš šimtus milijonų metų ankstyvieji stuburiniai turėjo ne dvi, o tris „akis” — dvi šonines ir vieną centrinę, kuri tiesiogiai reagavo į šviesą.
Laikui bėgant centrinė akis persikėlė giliai į kaukolę. Vaizdų nebematė. Bet visiškai neišnyko.
„Ji tarsi užsimerkė”, — pasakė neurologė. — „Bet klausytis šviesos — nesiliovė.”
Vystymosi duomenys tai patvirtina: tinklainės ir kankorėžinės liaukos ląstelės turi bendras genetines programas, kurios atsirado dar prieš pirmuosius sausumos stuburinius.
Kas vyksta kaukolėje kiekvieną naktį
Kankorėžinė liauka nebekuria vaizdų. Tačiau ji gamina melatoniną — hormoną, kurio kiekis po sutemų smarkiai padidėja ir duoda organizmui aiškų signalą: naktis.
Šis procesas valdo ne tik miegą. Kūno temperatūra. Imunitetas. Reprodukciniai ciklai. Nuotaika. Visa tai susieta su viena maža liauka, kuri reaguoja į šviesos ir tamsos kaitą.
„Daugelis galvoja, kad miegas — tai tiesiog pavargimas”, — pridūrė Daiva. — „Iš tikrųjų tai sudėtinga cheminė grandinė, ir ji prasideda būtent čia.”
Histologiškai liauką sudaro pinealocitai — specializuotos ląstelės, išsidėsčiusios aplink kraujagyslinį audinį. Jos tiesiogiai šviesos nebejaučia, bet priima nervų signalus iš akių per sudėtingą kelią, kuris prasideda tinklainėje.
Kur tiksliai ji slepiasi
Kankorėžinė liauka yra giliai smegenų centre. Užpakalyje nuo trečiojo skilvelio. Virš vadinamųjų viršutinių kalnelių. Ji nėra smegenų paviršiuje — ją gaubia nervinis audinys iš visų pusių.
Pamatyti ją galima tik atlikus neurovizualinius tyrimus arba pjūvio metu. Suaugusiems ji kartais net apkalkėja — ir tai normalu. Bet net apkalkėjusi ji toliau dirba. Toliau gamina melatoniną. Toliau klausosi šviesos.
Kodėl tai keičia požiūrį į kasdienybę
Žmogus per dieną priima šimtus sprendimų. Kiek kavos gerti. Kada eiti miegoti. Kodėl nuotaika smunka vakare. Visa tai susiję su cirkadiniais ritmais — o juos koordinuoja organas, apie kurį dauguma niekada negirdėjo.
„Ekranas prieš miegą — ne tik blogas įprotis”, — pasakė neurologė. — „Tai biocheminė klaida. Jūs tiesiog liepiete liaukai nustoti dirbti.”
Galbūt trečioji akis ir nebekuria vaizdų. Bet ji mato tai, ko nematome mes — šviesos ir tamsos ritmą, kuris tyliai valdo viską nuo miego iki nuotaikos. Ir dirba tai jau šimtus milijonų metų.
