Pusė kepalo ruginės gulėjo ant stalo trečią dieną. Per kieta skrebučiams. Per gera šiukšliadėžei. Ir tada prisiminiau, ką darė seneliai — kai duona niekada nebuvo išmetama, o ateidavo atgal į žemę.
Supjaustiau, sumečiau į kibirą, užpyliau šiltu vandeniu ir palikau. Po savaitės turėjau skystį, kuris kvepėjo kaip namų gira. O agurkai — pradėjo augti taip, kad nepatikėjau savo akimis.
Kodėl tai veikia
Pelėsinė duona — ne maistas agurkams. Ji maistas dirvožemiui. Grybai ir mikroorganizmai, kurie vystosi ant senos duonos, pažadina žemę aplink šaknis.
Jie išskiria junginius, kurie riboja kenksmingus mikrobus ir sukuria palankesnę aplinką po žeme. Šaknys lengviau skverbiasi. Maistinės medžiagos geriau įsisavinamos. Lapija auga tolygiau.
Tai ne augalo pamaitinimas — tai visos lysvės sureguliavimas. Ir agurkai tą jaučia pirmieji.
Kaip paruošti
Tamsi ruginė duona tinka geriausiai — kuo senesnė, tuo geriau. Maždaug trečdalis kibiro duonos supjaustoma gabalėliais ir užpilama penkiais litrais šilto vandens. Gabalėlius pravartu paspausti, kad liktų po vandeniu.
Kibiras paliekamas šiltoje vietoje — sandėliuke, terasoje, bet kur, kur temperatūra stabili. Savaitę. Per tą laiką duona suminkštėja, skystis drumzliasi ir pradeda rūgti.
Kvapas — aštrus, primenantis girą. Tai normalu. Tai reiškia, kad procesas vyksta.
Kai kurie sodininkai į mišinį įpila apie dešimt mililitrų jodo dešimčiai litrų — kaip papildomą antiseptinį sluoksnį. Tai neprivaloma, bet gali padėti slopinti ligas.
Kada mišinys paruoštas
Po maždaug septynių dienų skystis tampa drumstas, ant viršaus atsiranda putų, o duonos gabalėliai suyra ir nugrimzda. Kvapas — stiprus, saldžiarūgštis, gyvas.
Jei kvapas pelėsinis, bet ne puvimo — viskas gerai. Jei skystis dvokia supuvusiu — kažkas nepavyko, ir mišinį geriau išpilti.
Geras koncentratas primena tirštą, tamsų skystį su aiškiu fermentacijos kvapu.
Kaip naudoti
Koncentratas perkošiamas ir praskiedžiamas lygiomis dalimis su švariu vandeniu. Pilamas aplink kiekvieno agurko pagrindą — ant drėgnos, ne sausos žemės. Sausą dirvą prieš tai reikia palaistyti, kad šaknys nebūtų šokiruotos.
Laistytuvas su plonu snapeliu padeda paskirstyti tolygiai. Per daug nereikia — saikingai, bet reguliariai.
Sodininkai, kurie šią trąšą naudoja kas dvi savaites, dažnai pastebi tvirtesnius, traškesnius vaisius ir gyvybingesnę lysvę. Bet svarbiausia — neperlenkti. Per didelė koncentracija gali sudirginti šaknis ir pakenkti, o ne padėti.
Pusė kepalo senos duonos. Kibiras šilto vandens. Savaitė kantrybės. Ir agurkai, kurie kalba patys už save — kiekvienu traškiu kąsniu.
