Kivis. Bulvė. Obuolys. Trys produktai, nuo kurių žievelė keliauja į atliekų dėžę beveik automatiškai — ranka pati stveria peilį, dar nė nepagalvojus. Šimtai kartų per metus tas pats veiksmas.
Tačiau mitybos mokslas apie šį įprotį kalba kitaip. Ir argumentas — konkretus, su skaičiais.
Žievelė nėra atliekos
Išorinis augalo sluoksnis — ne atsitiktinis apvalkalas. Mitybos analizė rodo, kad būtent jame susikoncentruoja didelė dalis apsauginių junginių: polifenolių, skaidulų ir bioaktyviųjų medžiagų, kurios palaiko žarnyno mikrobiotą, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir prisideda prie širdies bei kraujagyslių sveikatos.
Obuolių žievelė — ryškiausias pavyzdys. Tyrimai rodo, kad joje randama iki 30 kartų daugiau apsauginių junginių nei minkštime. Trisdešimt. Ir ji keliauja į šiukšliadėžę.
„Žmonės ieško papildų, kurie duoda tai, ką jie jau laiko rankose ir meta”, — pasakoja vienas mitybos specialistas. — „Tiesiog neturėta informacijos.”
Kivio žievelė: neįprasta, bet valgoma
Kivio žievelė atrodo nelabai viliojanti — plona, šiurkštokai apaugusi. Tačiau ji valgoma, ir daugelis tiesiog supjausto kivi griežinėliais kartu su ja — kaip obuolį.
Žievelėje — daugiau skaidulų ir polifenolių nei vidiniame minkštime. Ji padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaiko žarnyno mikrobiotą.
Svarbu: prieš valgant kivi su žievele, ją gerai nuplauti šepetuku — šiurkšti faktūra lengvai sulaiko nešvarumus. Skonis: šiek tiek rūgštelė, tekstūra kitokia — tačiau priimtina tiems, kurie pabando daugiau nei vieną kartą.
Bulvės — su odele
Bulvė su odele — jau ne naujiena, tačiau vis dar nedaugelio kasdieninis įprotis. O oda čia — ne tik skaidulos. Ji palaiko stabilų cukraus kiekį kraujyje ir didina sotumo jausmą geriau nei nuluptas minkštimas.
Paprasta praktika: virti, kepti orkaitėje arba skrudinti bulves nenuluptas. Jei yra pažeistų ar žalių vietų — nupjaustyti jas, ne viską. Prieš gaminant — gerai nuplauti šepetuku. Tai ir kainuoja mažiau laiko nei lupimas.
Bulvių lupenos, likusios po pjaustymo, irgi nėra atliekos. Pasūdytos, apteptos trupučiu aliejaus ir pakeptos orkaitėje iki traškumo — gardus užkandis.
„Bulvių odelėje yra tai, ko ieškome kituose produktuose”, — aiškina mitybos specialistai. — „Ji tiesiog neatrodo pakankamai įspūdingai, kad ją vertintume.”
Kodėl vis tiek lupame
Iš dalies — įprotis, perimtas iš tėvų ir senelių, kurie taip pat lupė. Iš dalies — estetika: nuluptas produktas atrodo tvarkingiau, moderniau. Iš dalies — tiesiog nežinojimas, nes apie tai retai kalbama garsiai.
Bet kartais verta stabtelėti ties ta žievele ir pagalvoti, kas iš tikrųjų keliauja į šiukšliadėžę.
Pirmas kartas, kai suvalgytas visas obuolys ar kivi griežinėlis su žievele, jaučiasi kaip keistumas. Antras — ne toks keistas. Trečias — tiesiog įprastas.
Nuo obuolio žievelės galima pradėti jau šiandien.
