Ar kada susimąstėte, kodėl palangėje augantys agurkai atrodo gražiai, bet vaisiai lieka tokie, kad juos galima sumaišyti su pirštu? Lapai vešlūs, stiebai sukasi į visas puses, o agurkų — vienas kitas ir toks mažas, kad net nepjaustomas telpa ant sumuštinio.
Problema ne augale. Problema — tame, ko augalas negavo laiku.
Kai energija eina ne ten, kur reikia
Kambarinis agurkas iš prigimties stengiasi augti aukštyn. Stiebas tiesiasi, lapai plečiasi, o vaisiai lieka paskutinėje eilėje. Natūralus prioritetas — išgyventi, ne duoti derlių.
„Aš maniau, kad pakanka laistyti ir laukti,” — pasakojo Indrė, kuri tris sezonus bandė auginti agurkus dviejų kambarių bute. Rezultatas kaskart tas pats — daug žalumos, mažai agurkų.
Ribota šviesa, ankštos šaknys vazonelyje ir netolygus tręšimas dar labiau pagilina šį disbalansą. Augalas tiesiog neturi iš ko formuoti vaisių, jei visą energiją atiduoda lapams.
Viršūnės nugnybimas — tas vienas žingsnis
Kai pagrindinis stiebas išaugina keturis ar penkis tikruosius lapus, jo viršūnė nupjaunama švariai — tiesiai virš lapo mazgo. Pjūvis turi būti lygus, be sutraiškytų audinių, kad žaizda greitai užgytų.
„Draugė pasakė — nugnyps viršų ir pamatysi skirtumą,” — prisiminė Indrė. Per porą savaičių augalas pasikeitė. Vietoj vieno ilgo stiebo atsirado šoniniai ūgliai, kuriuose pradėjo formuotis žiedai.
Šis paprastas veiksmas perkelia augalo dėmesį. Energija, kuri ėjo į aukštį, nukreipiama į šonus ir vaisius. Silpnus ar per tankiai augančius ūglius galima pašalinti vėliau — augalas pats parodo, kam skirti daugiausia jėgų.
Veislė, kuri nepriveda prie nusivylimo
Ne visi agurkai tinka palangei. Kompaktiški partenokarpiniai hibridai yra patikimiausias pasirinkimas — jie mezga vaisius be apdulkinimo ir išlieka valdomo dydžio. Įprastos lauko veislės patalpose dažniausiai nuvilia, nes joms reikia bičių ir daug daugiau erdvės šaknims.
Lietuvos sodo prekių parduotuvėse dažniausiai randamos tokios veislės kaip „Amur F1″ ar „Bettina F1″ — jos subręsta greitai, per trisdešimt–keturiasdešimt dienų, ir iš vieno augalo gali duoti kelis kilogramus agurkų. Vazonas turėtų būti ne mažesnis nei penkių litrų, o geriau — aštuonių. Prieš perkant sėklas verta patikrinti, ar ant pakuotės nurodyta „partenokarpinis” — tai reiškia, kad bičių nereikės.
Šviesa ir trąšos — dvi atramos
Agurkams reikia dvylika–keturiolika valandų šviesos per parą. Jei stiebai ištįsta, o lapai pabąla — šviesos per maža. Pilno spektro auginimo lempa gali išgelbėti situaciją žiemą, kai natūralios šviesos nepakanka.
„Pirmą žiemą augino be lempos — stiebai buvo kaip siūlai,” — pasakojo Indrė. Antrą — su lempa. Skirtumas buvo akivaizdus jau po savaitės.
Tręšimas ne mažiau svarbus. Aktyvaus augimo metu kas septynias–dešimt dienų naudojamos skystos trąšos perpus mažesnės koncentracijos. Prasidėjus žydėjimui — trąšos su didesniu kalio kiekiu, kad augalas skirtų jėgas vaisiams, o ne naujiems lapams. Ir svarbiausia taisyklė: pirmiausia palaistyti, tik tada tręšti, kad šaknys nebūtų nudegintos koncentruotu tirpalu.
„Trečią sezoną pagaliau turėjau agurkų, kuriuos buvo galima pjaustyti,” — šypsojosi Indrė. Ne todėl, kad nusipirko šiltnamį. O todėl, kad padarė vieną mažą žingsnį laiku.
Ar jūsų palangės agurkai šią savaitę jau turi keturis tikruosius lapus? Jei taip — laikas imti žirkles.
