Jis niekada nepirko brangių trąšų. Nesėdėjo prie telefono ieškodamas kenkėjų naikinimo firmų. Net nepyko, kai kiti skundėsi kurmiais. Tiesiog kiekvieną pavasarį imdavo seną batą, kasė duobę lysvėje ir užkasdavo.
Kaimynai žiūrėjo kaip į keistuolį. Tol, kol jo morkos buvo dvigubai storesnės, bulvės — be jokių pelių žymių, o lysvės — lygios kaip stalas.
„Aš tą triuką išmokau iš savo tėvo,” pasakojo jis. „O tėvas — iš savo. Niekas nežinojo, kodėl veikia. Bet veikė.”
Ką iš tikrųjų daro kurmiai
Kurmiai atrodo nekalti — mažas gyvūnėlis, kasantis tunelį. Bet po žeme jis daro daugiau žalos, nei matosi iš viršaus.
Tuneliai perpjauna smulkias šaknis. Daigai nebetenka stabilumo. Vanduo nebepasiekia šaknų zonos taip, kaip turėtų. Atsiranda sausos vietos — ir augalai pradeda strigti be aiškios priežasties.
Dar blogiau — kurmių tuneliai privilioja peles. O pelės jau kėsinasi tiesiai į gumbus: morkas, burokėlius, bulves. Vienas kurmis — ir po savaitės lysvėje gyvena visas zoologijos sodas.
Iškilusios žemės vagos, nelygus paviršius, staiga nuvytęs augalas — visa tai ženklai, kad po žeme kažkas vyksta. Ir kuo anksčiau reaguosite — tuo mažiau prarasite.
Kaip veikia bato triukas
Principas paprastas. Kurmis juda tuneliu. Batas, įkastas anga žemyn, nutraukia praėjimą. Kurmis patenka į siaurą vidų — ir nebegali lengvai judėti toliau. Tai ne žiaurios spąstai — tai blokada, kuri priverčia gyvūną keisti kryptį.
Kaip tai padaryti: surasti šviežią kurmio keterą. Paspausti — jei per dieną dvi kurmis ją sutaiso, takelis aktyvus. Iškasti duobę tiesiai virš tunelio. Įstatyti seną batą apverstai — padu aukštyn, anga į tunelį. Aplinkui švelnia suplakti žemę, kad neliktų tarpų. Uždengti, kad liktų tamsu.
Reguliariai tikrinti. Jei žemė aplink sujudusi — kurmis buvo. Jei tunelis aplenkia batą — perkelti į kitą vietą.
Kai nenorite gaudyti
Ne kiekvienas nori spąstų. Yra ir švelnesnių būdų atbaidyti kurmius.
Ultragarsiniai prietaisai sukuria vibracijas, kurios kurmiams nemalonios. Kainuoja nuo penkiolikos iki trisdešimties eurų — įsmeigiami į žemę prie aktyvių tunelių. Veikia ne visada, bet kai kuriems sodininkams padeda.
Sausesnė dirva — mažiau patraukli kurmiams. Jie mėgsta drėgną, purią žemę, nes joje lengviau kasti. Jei galite kontroliuoti drėgmę — kurmiai rinksis kaimyno lysvę, ne jūsų.
Užkasta tinklelio juosta aplink lysvę — fizinis barjeras, kuris neleidžia kurmiui patekti iš šono. Darbo daugiau, bet rezultatas patikimiausias.
Augalai, kurių kurmiai nemėgsta
Česnakas. Svogūnai. Narcizai. Ricinos sėklos. Visi šie augalai turi aitrų kvapą ar šaknis, kurie kurmiams nemalonūs. Sodinti grupėmis prie lysvių kraštų — kaip gyva tvora po žeme. Narcizai ypač gerai tinka, nes jie dauginasi patys ir kasmet skleidžiasi plačiau.
Tai neišnaikins kiekvieno kurmio rajone. Bet kombinuojant su švariu dirvos paviršiumi, reguliariu stebėjimu ir bato triuku ten, kur problema didžiausia — rezultatas bus.
Senelis to nežinojo moksliniu vardu. Jis tiesiog kasė batą, stebėjo lysvę ir kasmet turėjo derlių, kurio kiti neturėjo. Kartais geriausios sodo paslaptys ateina ne iš knygų, o iš tvarto — kartu su senu batu, kuriam dar liko vienas darbas.
