Anyta visada turėdavo savo triukų. Vienas keisčiausių — maišelis pigių sorų iš paukščių skyriaus. Pirkdavo vištoms, bet dalį atiduodavo braškėms.
„Tu juokauji,” — pasakiau, kai pirmą kartą pamačiau ją pilant gelsvą skystį po krūmeliais.
„Palauk iki liepos,” — atsakė ramiai. Ir nieko daugiau nepaaiškino.
Palaukiau.
Kas iš tikrųjų yra sorų vanduo
Tai ne trąša iš parduotuvės ir ne koks nors koncentratas. Tai naminis tirpalas — soros, užpiltos karštu vandeniu, paliekamos parą, tada nukošiamos ir praskiedžiamos.
Paprasta kaip arbata. Bet veikia kitaip nei tikėtasi.
Soros į vandenį atpalaiduoja fosforą, kalį, magnį, kalcį ir B grupės vitaminus. Braškėms šių medžiagų labiausiai reikia kaip tik po žydėjimo, kai formuojasi uogos ir augalui reikia pastūmėjimo.
Ne stebuklas. Bet švelnūs, beveik nieko nekainuojantis postūmis, kuris neapkrauna nei dirvos, nei piniginės.
Receptas: paprasčiau nei atrodo
1 kilogramas sorų. 5 litrai karšto vandens — ne verdančio, maždaug 70–80 laipsnių. Sumaišyti ir palikti 24 valandoms.
Po paros gerai išmaišyti. Skystį atsargiai nupilti. Praskiesti tokiu pačiu kiekiu švaraus vandens.
„Nereikia jokio mokslo,” — sakydavo anyta. — „Soros pačios žino, ką atiduoti.”
Tiesa, tai skamba poetiškai. Bet tirpalas tikrai veikia paprasčiau nei bet kuri parduotuvinė trąša — o kainuoja kelis centus.
Kada ir kaip pilti
Geriausias laikas — po žydėjimo, kai braškės jau mezga vaisius. Ryte arba vakare, kai nėra tiesioginės saulės ir šaknys gali ramiai įsisavinti.
Pilti tik prie pagrindo. Niekada ant lapų — drėgmė ant jų kviečia grybelius, o sorų vanduo turi likti žemėje, ne ant augalo.
Jei aplink krūmelius yra piktžolių ar nekirptų ūselių — pirma sutvarkyti juos. Kitaip sorų vanduo maitins ne braškę, o jos konkurentus. Vienas kibiras tirpalo — keturiems–penkiems augalams. Daugiau nereikia.
Ko nesitikėti
Sorų vanduo neišgydys nei šaknų puvimo, nei per senos lysvės, nei veislės, kuri šiam klimatui netinka. Jei braškės nežydi — problema kitur, ir joks naminis tirpalas to nekompensuos.
Bet jei augalai sveiki, žydi normaliai, ir reikia papildomo postūmio uogų formavimui — tai vienas pigiausių ir švelniausių variantų. Tinka tiems, kurie nori organinės priežiūros be parduotuvės cheminių mišinių.
Ką daryti dabar
Nueiti į artimiausią parduotuvę ar paukščių skyrių. Nusipirkti kilogramą sorų. Užpilti karštu vandeniu. Palaukti parą. Praskiesti. Supilti po braškėmis.
Ir nieko daugiau nedaryti — tik palaukti, kaip sakė anyta. Kai uogos pradės nokti — skirtumą pamatysi ne tik dydžiu, bet ir skoniu. Tokia smulkmena, kurią lengva praleisti. Bet kai žinai — nebepraleidi.
